Benediktas Babrauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benediktas Babrauskas (1910 m. liepos 1 d. Akšeliškėje, Kelmės raj. – 1968 m. gruodžio 13 d. Cicere, JAV) – rašytojas, poetas, kritikas, visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
1928 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1930-1934 m. laikraščio „Lietuvos studentas“ redaktorius. 1934-1937 m. Telšių gimnazijos mokytojas, 1938-1940 m. dirbo Mažeikių, 1940-1941 m. Naujosios Vilnios gimnazijose, 1941-1944 m. Kauno mokytojų seminarijoje. 1944 m. išvyko į Austriją, vėliau į Vokietiją. 1945-1949 m. dirbo Viurtenbergo lietuvių gimnazijoje.
1949 m. išvyko į JAV, gyveno Čikagoje. 1950-1964 m. dirbo Čikagos aukštesniojoje lituanistinėje mokykloje. Nuo 1950 m. Čikagos lietuvių rašytojų klubo pirmininkas, 1951-1958 m. Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. 1961-1963 m. Lietuvių fondo tarybos sekretorius. Vienas lietuvių bendruomenės Kultūros fondo steigėjų, 1955-1957 m. vicepirmininkas.
[taisyti] Kūryba
1931 m. išėjo eilėraščių rinkinys „Eilėraščių krautuvė“, 1932 m. – „Lietuvių literatūros istorija (trumpa apžvalga)“, 1933 m. išspausdino atgarsio susilaukusį straipsnį „Rašoma taip, o rašysim kaip?“, 1939 m. – „Kirčiavimo taisyklės“.
1948 m. išėjo jo redaguota mokyklinė antologija „Lietuvos keliu“. 1962 m. parengė naują „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimą. 1965 m. parengė ir redagavo „Lietuvių beletristikos antologiją“.
Literatūros, kalbos ir kultūros temomis bendradarbiavo leidiniuose „Naujoji Romuva“, „Linija“, „Skynimai“, „Pradalgės“, „Vairas“, „Dienovidis“, „Draugas“, „Aidai“, „Gabija“.
