Buožgalvis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Buožgalvis – varliagyvių lervinė stadija. Tai vandens gyventojai. Buožgalvis turi organus, kurie svarbūs pristaikant prie aplinkos sąlygų. Tai siurbtukas – apatinėje priekinio kūno galo pusėje specialus organas, kuriuo pristvirtina prie povandeninių substratų. Be to, buožgalviai turi ilgesnį negu suaugusios varlės žarnyną, nes minta augaliniu, o ne gyvuliniu (kaip suaugusi varlė) maistu.
Buožgalvio sandara primena protėvių: žuvį primenantis ilgas uodeginis pelekas, nėra penkiapirščių galūnių, išorinės žiaunos, vienas kraujo apytakos ratas. Metamorfozės metu persitvarko visos organų sistemos: išauga galūnės, rezorbuojasi žiaunos ir uodega, sutrumpėja žarnynas, pakinta maisto ir virškinimo pobūdis, žandų ir visos kaukolės sandara, oda, kvėpavimą žiaunomis pakeičia kvėpavimas plaučiais, labai pakinta kraujotakos organų sistema.
