Oda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Oda (lot. cutis) – žmogaus ir gyvūnų kūno paviršiaus dangalas, kuris su specializuotais dariniais – plaukais, nagais ir odos liaukomis sudaro bendrąją kūno dangą. Bendras žmogaus odos paviršiaus plotas – 1,6 m². Žmogaus oda sudaryta iš epidermio (epidermis), tikrosios odos (corium, derma) ir poodžio (subcutis, hypoderma).
Rankų ir kojų pirštų odos paviršiaus reljefas – tai tikrosios odos ir antodžio linijų bei vagelių savitas derinys. Antodį sudaro besidalįjančių ląstelių sluoksnis, kurio paviršius nuolat ragėja, apmiršta ir nukrenta. Taigi jis auga iš apačios, atkurdamas nunykusias ląsteles. Gyvose antodžio ląstelėse yra rudo pigmento melanino, nuo kurio priklauso odos spalva: kuo pigmento daugiau, tuo oda ir plaukai tamsesni. Tikrosios odos storis--1-2 mm. Ji išraizgyta plonyčių kraujagyslių kapiliarų. Tikrojoje odoje yra prakaito ir riebalų liaukos, taip pat jautrios nervų galūnės – receptoriai. Į šį sluoksnį įsiterpęs antodis sudaro plaukų maišelius, kuriuose glūdi plauko pagrindas, prasidedantis sustorėjimu – plauko svogūnėliu.
Oda saugo organizmą nuo mechaninių pažeidimų, išorės poveikių, padeda reguliuoti kūno temperatūrą, išskiria vandenį ir katabolizmo produktus, susijusi su imunine sistema, joje yra daug receptorių, todėl svarbi ir kaip jutimo organas.
[taisyti] Odos ligos
- Hidradenitas
- Nuožvarba
- Rožė
- Šunvotė
- Žvynelinė
- ir kt.
 |
Žmogaus organų sistemos |  |
|
Oda - Odos liaukos - Plaukai - Nagai - Pieno liaukos - Prakaito liaukos |
||
| Serija: Žmogaus anatomija |
