Buriavimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Buriavimas – yra judėjimas vandens paviršiumi burlaiviu naudojant vėją kaip energijos šaltinį.
Turinys |
[taisyti] Istorija
VI a. prieš Kristų egiptiečiai naudojo vėjo jėgą plaukiodami Nilo upe savo iš papiruso surištais plaustais, polineziečiai naudojo plūdurus, kad jų iš medžio skobtos kanojos su burėmis – dabartinių daugiakorpusinių laivų pirmtakai – plauktų greičiau. Antikos laikais romėnai, finikiečiai, graikai ir kinai toliau tobulino savo naudojamus laivus, vėliau prie to prisidėjo ispanai, portugalai, prancūzai ir anglai. 1660 m. Anglijoje įvyko pirmoji regata tarp Jorko hercogo ir Karolio II laivų. 1749 m. Velso princas įsteigė pirmąjį prizą burlaivių varžyboms Temės žiotyse. 1851 m. įvyko Šimto ginėjų taurės regata, kurią laimėjo amerikiečių laivas, taip gimė žinoma Amerikos taurės regata. XX a. pradžioje populiarino buriavimą. Šiandien buriavimas yra kartu ir laisvalaikio praleidimo būdas, ir rimta sporto šaka, tapusi Olimpine rungtimi 1896 m.
Varžybas organizuoja Tarptautinė buriavimo federacija TBF (International Sailing Federation).
[taisyti] Buriavimas Lietuvoje
Lietuvoje buriavimas nei kaip sporto šaka, nei kaip laisvalaikio praleidimo būdas nėra populiarus. Lietuvoje buriavimo populiarinimu užsiima Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS). LBS taip pat priskirta ir olimpionio sportinio buriavimo priežiūra Lietuvoje. Lietuvoje yra nedaug vandens telkinių, tinkančių buriavimui. Pagrindiniai ir aktyviausiai “eksploatuojami“ yra Kauno marios bei Kuršių marios, ir, aišku, Baltijos jūra. Iš esančių vidaus vandenų labiausiai tam tinka dideli ežerai ir tvenkiniai: Galvė, Plateliai, Elektrėnų marios ir pan. Šiuo metu Lietuvoje yra kelios dešimtis jachtklubų, kurie ir užsiima buriavimo populiarinimu. Jie rengia buriavimo varžybas – regatas įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose, iš kurių tradicinė pagrindinė yra Kuršių marių regata, į kai kuriuos etapus įtraukianti ir plaukimą Baltijos jūra Lietuvos teritorinuose vandenyse, bei Kauno marių regata ir Galvės ežero regata. Pastaruoju metu ypač dideliais tempais populiarėja Panevėžio jachtklubo Joninių regata organizuojama kiekvienais metais birželio 24-25 dienomis prie Rubikių ežero Anykščių rajone.
Lietuvoje nėra daug profesionalių buriavimo sportininkų, nors jų tarpe yra ir buvusių Olimpinių ir TSRS čempionų. Nėra ir vieningos jų ruošimo strategijos, tinkamos sportinės bazės. Dažniausiai tai pavieniai entuziastai, o jachtklubai yra ganėtinai uždaros “savų“ organizacijos, kartais mažai skiriančios dėmesio entuziastų pritraukimui.
Garsiausi Lietuvos elito buriuotojai yra premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas, Vilniaus meras Artūras Zuokas, buvęs Vyriausybės kancleris ir dabartinis LBS prezidentas Algirdas Dargis, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.
[taisyti] Olimpinė trasa
Ši trasa dažniausia naudojama visų klasių burlaivių regatose. Kiekvienai klasei nustatomas skirtingas atstumas, tarp trikampiu išdėstytų plūdurų. Trasos ilgis nustatomas atsižvelgiant į laivų klasę ir skaičių, vandens telkinio dydį ir oro sąlygas. Plūdurai turi būti apvalūs, kad juos aplenkdamas laivas plauktų prieš vėją, pavėjui ir šoniniu vėju. Lenktynės trunka nuo 45 minučių iki 1,5 valandos.
[taisyti] Vėjo kryptis
Jachtos kursas vėjo atžvilgiu nustatomas pagal jos padėtį vėjo krypties atžvilgiu. Kursai vadinami: aštrus beidevindas, bukas beidevindas, halfvindas, aštrus bakštagas, bakštagas ir fordevindas. Halsas – burlaivio padėtis vėjo atžvilgiu. Jei vėjas pučia į dešinį bortą – dešinysis halsas, jei į kairį – kairysis halsas.
[taisyti] Vandenyno lenktynės
Pavienių
The Europe 1-Star – seniau vadintos OSTAR (Observer Singlehanded Transatlantic Race), tai seniausios pavienių transokeaninės lenktynės. Jos pradedamos Plymute (Didžioji Britanija) ir baigiamos Njuporte, Rodo saloje (JAV). Šios 3000 jūrmylių (5555 km) lenktynės rengiamos kas keturis metus nuo 1960 m.
Romo kelias (The Rum Route) – lenktynės prasideda Sen Malo (Prancūzija) ir baigiasi Pointe-a Pitre, Gvadelupeje. Jose dalyvauja ir vienkorpusiniai ir daugiakorpusiniai burlaiviai, distancija sudaro 3700 jūrmylių (6852 km). Jos rengiamos kas keturis metus nuo 1978 m.
Komandinės
Mini transantlantinės (The Mini-Transat) – lenktynės su pastoviais rengiamos kas du metus nuo 1977 m. Jų trasa eina iš Concaneau (Prancūzija) į Tenerifę Kanarų salose, distancija 1370 jūrmylių (2537 km), po to į Fort-de France Martinikoje distancija 2700 jūrmylių (5000 km). Lenktynės unikalios tuo, kad visi burlaiviai turi būti vienodi: ilgis 6,5 m, plotis 3 m, stiebo aukštis 14 m, grimzlė 2m. Šioms lenktynėms reikia drąsos ir techninių įgūdžių.
Kvebeko-Sen-Malo transatlantinės (Quebec-Saint-Malo Transat) – lenktynių istorija prasidėjo 1984 m., nuo tada jos rengiamos kas du metus iš Kvebeko (Kanada) į Sen-Malo (Prancūzija). Lenktynių distancija – 2900 jūrmylių (5370 km). Prieš kirsdami atlantą burlaiviai turi nusileisti Šv. Lauryno upe į Šv. Lauryno įlanką. Šiose lenktynėse, vienintelėse, kuriose Atlantas kertamas nuo rytinio iki vakarinio pakraščio, gali dalyvauti įvairių dydžių vienkorpusiniai ir daygiakorpusiniai laivai.
Žako Vabre transatlantinės (Jacques Vabre Transat) – kadaise vadintos Kavos kelio lenktynėmis (kadangi baigiasi Kolumbijoje) nuo 1993 m. jos vyksta kas 4 metus. Jų trasa eina iš Le Havro (Prancūzija) į Kartageną (Kolumbija). Šiose lenktynėse gali dalyvauti vienkorpusiniai ir daugiakorpusiniai, nuo 13,72 m iki 18,29 m ilgio burlaiviai. Trasos ilgis vienkorpusiniams laivams 4420 jūrmylių (8185 km), daugiakorpusiniams – 5520 jūrmylių (10222 km).
[taisyti] Lenktynės aplink pasaulį
Volvo arba Vitbred lenktynės (The Volvo Ocean Race (former Whitbread))
Pradėtos rengti nuo 1973 m. tai seniausios lenktynės su įgula aplink pasaulį. Burlaiviai turi 9 etapais įveikti 31600 jūrmylių (58523 km). Lenktynėse dalyvauja W60 klasės jachtos, specialiai sukurtos šioms lenktynėms (ne trumpesnės, kaip 18,3 m ir ne siauresnės, kaip 5,25 m, esant palankiam vėjui galinčios iškelti 500 m² burių). Lenktynės prasideda Suthemptone (Anglija) ir baigiasi Larošėje (Prancūzija). 2005-2006 metų VOR startavo Galicijoje (Ispanija), finišavo Gioteborge (Švedija). 2001-2002 metų VOR distancija driekėsi nuo Suthemptono (Anglija)iki Kylio (Vokietija)
[taisyti] Admirolo Taurė (ADMIRAL`S CUP)
Taurės varžybas sudaro 6 lenktynių serija Airijos jūroje ir prie pietvakarinių Anglijos krantų: 2 Olimpinės trasos, 2 trasos pakrante ir 2 trasos atviroje jūroje. Sunkiausias etapas – Fastnet prie Airijos krantų dėl tose vietose vyraujančių oro sąlygų. Nuo 1957 m. šios lenktynės rengiamos kartą per du metus, jas organizuoja Karališkasis vandenyno lenktynių klubas (Royal Ocean Racing Club). Jose dalyvauja įgulos iš daugelio šalių.
[taisyti] Inventorius
Saugumo priemonės yra kiekvienoje jachtoje. Be kitų reikmenų tarp jų yra įvairių spalvos raketos, avariniai radio švyturėliai, kurių signalus gali užfiksuoti palydovas, plūdurai, gelbėjimo liemenės ir, kai kuriais atvejais pripučiamas gelbėjimo plaustas. Globali padėties nustatymo sistema (Global Positioning System – GPS) naudojant šią sistemą galima nustatyti laivo buvimo vietą (ilgumą ir platumą) susisiekus su palydovu iš bet kurios pasaulio vietos.
[taisyti] Buriuotojai
- Buriuotojai yra drąsūs ir linkę į nuotykius, turintys gerai išlavintą intuiciją ir didelę buriavimo patirtį žmonės.
- Jie turi būti geros fizinės formos ir sveikatos, kad galėtų pakelti temperatūrų pokyčius, atlikti sudėtingus manevrus, miego trūkumą transatlantinėse lenktynėse, nuolatinį kontaktą su šaltu vandeniu, saule ir vėju.
- Taip pat buriuotojai yra džentelmenai, visada pasirįžę padėti nelaimėje atsidūrusiems kolegoms, jie laikosi gerų jūros tradicijų. Buriavimas – ne pigus malonumas, todėl dauguma jachtų savininkų – solidžią padėti visuomenėje užimantys asmenys.
