Anglija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
| Sostinė | Londonas | ||||
| Plotas | 130 395 km² | ||||
| Gyventojų - Tankis |
49 138 831 377/km² |
||||
| Valiuta | Svaras (£) (GBP) | ||||
| Laiko juosta | UTC+0 | ||||
Anglija (angl. England) – teritorija Britų salose, Jungtinės Karalystės dalis. Anglijos pavadinimas kilęs iš anglų genčių, įsikūrusių šioje teritorijoje V ir VI amžiuose.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis – Anglijos istorija
Prieš į teritoriją atsikeldinant anglų gentims, teritorija buvo keliskart užkariauta. 55 m. pr. m. e. šalis buvo užgrobta Julijaus Cezario, kitame šimtmetyje ją užkariavo imperatorius Klaudijus. Tuo metu teritorija buvo apgyvendinta keltų genčių – britų.
V amžiuje į šalį pradėjo kraustytis germanų tautos ir pamažu išstūmė keltus į Velsą. Pagrindinės atsikrausčiusios germanų tautos – jutai, saksai bei anglai.
[taisyti] Geografija
Anglija užima centrinę ir pietinę Didžiosios Britanijos salos dalį, taip pat keletą salų, iš kurių didžiausia – Isle of Wight. Šiaurėje ribojasi su Škotija, vakaruose – su Velsu. Anglija yra arčiau žemyninės Europos nei bet kuri kita Britanijos dalis, nuo Prancūzijos ją skiria tik 34 km jūros.
Didžiąją dalį Anglijos sudaro kalvos, tačiau šiaurėje vyrauja nedideli kalnai.
Didžiausi Anglijos miestai – Londonas, Birmingemas, Lydsas, Šefildas, Liverpulis ir Mančesteris.
[taisyti] Demografija
Anglijos populiacija susiformavo per daugelį imigracijos bangų. Pagrindinės migracijos bangos vyko apie 600 pr.m.e (keltai), Romos laikotarpiu (kareiviai iš visos imperijos), 350–550 (anglai, saksai, jutai), 800–900 (vikingai, danai), 1066 (normanai), 1650–1750 (atvykėliai iš Europos bei hugenotai), 1880–1940 (žydai), 1950–1985 (Karibų salų gyventojai, afrikiečiai, pietų azijiečiai), 1985– (rytų europiečiai, kurdai, pabėgėliai).
[taisyti] Religija
- Anglikonai: 31 500 000 (64%)
- Romos katalikai: 5 000 000 (10%)
- Metodistai: 1 400 000
- Musulmonai: 900 000
- Judaistai: 410 000
- Sikhai: 175 000
- Induistai: 140 000
