Upė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Upė – didelė natūrali vandens tėkmė. Paprastai ši tėkmė yra maitinama iš kritulių, šaltinių arba ledynų tirpsmo vandens ir smulkesnių upių bei upokšnių. Upės srovės suklotos sąnašos yra aliuvis. Daugelis upių įteka arba į kitas upes arba į ežerus arba jūras. Nedidelė upių dalis išnyksta dykumose arba puriose uolienose. Įtekėjimo į jūrą vietose didelės upės sudaro deltas arba estuarijas. Krisdamos nuo kietos uolienos atbrailų upės virsta kriokliais.
[taisyti] Panaudojimas
Upėmis paprastai teka gėlas vanduo, kuriame veisiasi gėlavandenės žuvys bei kitos gyvūnų ir augalų rūšys prisitaikiusios gyventi gėlame vandenyje. Ekonomikoje upės svarbios kaip upių transporto keliai, žvejybos galimybių, geriamo vandens, hidroenergijos šaltinis. Upių vanduo naudojamas atominių ir įprastinių elektrinių aušinimui. Į upes taip pat išpilamos valytos ir nevalytos atliekos.
Upės dažnai sudaro natūralias sienas tarp valstybių.
[taisyti] 10 didžiausių pasaulio upių
- 6 671 km – Nilas: Luvironza-Ruvuvu-Ruvusu-Kagera-Baltasis Nilas-Nilas – (Afrika)
- 6 518 km – Amazonė – (Pietų Amerika) – *
- 6 300 km – Jangdzė – (Azija)
- 6 051 km – Misisipė-Misūris – (Šiaurės Amerika)
- 5 940 km – Jenisiejus-Angara-Selenga-Ideris – (Azija)
- 5 410 km – Obė-Irtyšius – (Azija)
- 5 052 km – Amūras-Argūnas-Kerulenas – (Azija) – **
- 4 845 km – Chuanchė (Geltonoji upė) – (Azija)
- 4 500 km – Mekongas – (Azija)
- 4 374 km – Kongas – (Afrika)
- * Amazonė – ilgis ginčytinas.
- ** Amūras-Argūnas-Kerulenas susidaro tik daug kritulių turinčiais metais
