Centriolė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Centriolė (nuo lot. centrum ‘vidurys’) – ląstelių organoidas, centrosomos dalis, svarbi ląstelės dalijimuisi, būdinga gyvūnų ir grybų ląstelėms. Priskiriama prioninio tipo struktūroms. Paprastai ląstelėje būna dvi, ląstelei dalijantis išsidėsto priešinguose poliuose, čia sudaro centrus, aplink juos išsidėsto susiformavusios achromatinės verpstės siūlai.
[taisyti] Centriolės sandara
Centriolė panašį į tuščiavidurį cilindrą, kurio skersmuo apie 150, ilgis – 300-500 nanometrų. To cilindro sienelė susideda iš 27 mikrovamzdelių, išsidėsčiusių 9 tripletais. Nesubrendusios centriolės (procentriolės) sudarytos iš 9 pavienių mikrovamzdelių, o vėliau – iš 9 dvigubų vamzdelių. Naujai susidariusi centriolė dažnai išsidėsto statmenai senajai. Iki branduolio dalijimosi pradžios centriolės atsiskiria ir slenka į priešingus polius.
[taisyti] Funkcijos
- Padeda susidaryti bei iširti mikrovamzdeliams, blakstienėlėms ir žiuželiams.
| Ląstelės organoidai |
|
Akrosoma - Blakstienėlė/Žiuželis - Branduolys - Centrosoma - Endoplazminis tinklas - Goldžio kompleksas - Ląstelės sienelė - Lizosomos - Mitochondrijos - Peroksisomos - Plastidės - Plazminė membrana - Ribosomos - Centriolės - Vakuolės |
