Goldžio kompleksas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Goldžio kompleksas, arba Goldžio aparatas (lot. complexus golgiensis) – ląstelės vienmembranis organoidas. Atrado italas Kamilis Goldžis (Camillo Golgi) 1898 m., kurio garbei ir pavadintas.
Goldžio komplekso vieta ląstelėje, jo forma priklauso nuo daugelio sąlygų. Epitelinėse ląstelėse jis yra tarp branduolio ir viršūninės ląstelės dalies, sekrecinėse ląstelėse – tarp branduolio ir sekretą išskiriančios ląstelės dalies.
[taisyti] Goldžio komplekso sandara
Sudarytas iš suspaustų maišelių, cisternų, taip pat iš smulkių pūslelių ir iš stambių vakuolių. Smulkiosios pūslelės – tai transportinė struktūra, laiduojanti ryšį tarp endoplazminio tinklo ir Goldžio komplekso.
[taisyti] Funkcijos
- Goldžio kompleksas paruošia, supakuoja ir paskirsto molekules po ląstelę.
- Atlieka ląstelės sekrecinė funkciją.
- Svarbus formuotis lizosomoms.
- Gyvūnų ląstelėse sintetina glikoproteidus ir glikolipidus.
| Ląstelės organoidai |
|
Akrosoma - Blakstienėlė/Žiuželis - Branduolys - Centrosoma - Endoplazminis tinklas - Goldžio kompleksas - Ląstelės sienelė - Lizosomos - Mitochondrijos - Peroksisomos - Plastidės - Plazminė membrana - Ribosomos - Centriolės - Vakuolės |
