Deltuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis – apie miestelį; apie baltų žemę žr. Deltuva (baltų žemė)

Deltuva

Deltuva

Koordinatės

55°14'20″ š. pl.
24°40'10″ r. ilg.

Savivaldybė

Ukmergės rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Déltuva
Kilmininkas:	Déltuvos
Naudininkas:	Déltuvai
Galininkas:	Déltuvą
Įnagininkas:	Déltuva
Vietininkas:	Déltuvoje

Deltuva – miestelis Ukmergės rajone, prie kelio Ukmergė-Kėdainiai. Seniūnijos ir parapijos centras. Stovi Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1752 m., atstatyta 1872 m.), evangelikų reformatų bažnyčios liekanos (XVI a.), yra paštas, ambulatorija (nuo 1946 m.), pagrindinė mokykla, kultūros namai (nuo 1962 m.), biblioteka (nuo 1946 m.). Vakariniu pakraščiu teka Armona (dešinysis Šventosios intakas). Senovės kapinynas.

[taisyti] Istorija

Deltuva minima 1219 m., kai buvo pasirašyta lietuvių genčių sutartis su Haličo-Voluinės valdovais – Deltuvos kraštą atstovavo kunigaikščiai Judikis, Pūkeikis, Bikšis ir Ligeikis. Manoma, kad tuomet čia buvo pilis (ar net kelios). 1385 m. kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose minimas Deltuvos valsčius (land Dewilto ar Dewiltow). 1434 m. minima kaip valdovų dvaras. XV a. Deltuvos miestelio ir dvaro savininkai buvo Valmantaičiai, vėliau – Kęsgailos, nuo XVI a. pradžios – Radvilos. 1444 m. miestelyje pastatyta katalikų bažnyčia, apie 1570 m. – evangelikų reformatų bažnyčia.

XIX a. Deltuvos savininkai buvo Tiškevičiai. 1867 m. Lietuvos generalgubernatoriaus Konstantino Kaufmano (1818–1882) garbei Deltuva pavadinta „Konstantinovu“. Senasis vardas miesteliui grąžintas 1914 m. 1957–2000 m. veikė vidurinė mokykla.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Deltuvos vietovardžio kilmė yra sunkiai paaiškinama, nors gyvenvietė žinoma nuo XIII amžiaus. Ji galėjo būti asmenvardinės kilmės (ir dabar esama pavardės Deltuva), tačiau istoriniuose šaltiniuose miestelio pavadinimas žymiai įvairuoja – jame buvo papildomas skiemuo šaknyje (Dewilto ir pan.), o labiausiai kintantis sandas buvo -vilt-, vėliau tapęs -velt- ir -valt-. Pirmoji vietovardžio forma, matyt, buvusi Dėviltava, kurios kilmė tikriausiai asmenvardinė (nuo Dėviltas). Rašytiniuose šaltiniuose Deltuva aptinkama nuo XVI a.