Durklas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis yra apie ginklą. Apie kitas žodžio durklas reikšmes skaitykite Durklas (reikšmės)
Durklas (angl. dagger, vok. Dolch) – trumpas šaltasis duriamasis geležtinis ginklas (dviašmenis peilis). Geležtė dažniausiai dviašmenė, tiesi (kai kurių durklų tipo geležtė lenkta ar net banguota. Paprastai turi gardą, nors kartais ji nežymi. Durklai, ilgesni kaip 50 cm, paprastai priskiriami trumpiems kalavijams. Pagrindinis kovimo būdas – dūrimas, papildomi – pjovimas, kartais – kirtimas ir bukas svaiginantis smūgis rankena. Senovėje kautynėse būdavo naudojamas kaip papildomas kirstynių ginklas. Dalis durklų tiko svaidymui (pasunkinta geležte). Taikos metu durklas dažnai būdavo vienintelis nešiojamas ginklas.
Durklai buvo daromi dar priešistoriniais laikais, paprastai iš titnago ar kitokio akmens, kaulo ar rago. Pirmieji metaliniai durklai buvo variniai (geležtė iki 30 cm), vėliau – bronziniai (bronzos amžiuje, 3 tūkstantmetis p.m.e.). Pirmieji kalavijai atsirado kiek vėliau kaip „peraugę“ durklai. Senovės Egipte jau naudojo paradinius durklus auksinėmis rankenomis ir kitokia puošyba. Durklai senovėje kariams būdavo antrinis ar net tretinis ginklas. Pagrindiniai ginklai būdavo ietys ir kiti ilgakočiai, kalavijai, kirviai arba tolimo nuotolio ginklai – ietys, akstys, lankai, svaidyklės, arbaletai. Durklai, naudojami kaip puolamasis ginklas, būdavo ilgesni. Glaudžiose rikiuotėse besikaunančių karių durklai negalėdavo būti labai ilgi, kad juos eitų ištraukti iš makšties, o perėjus į grumtynes – eitų juo durti priešininkui. Viduramžiais Europoje durklai kariams daugiau buvo kaip paskutinis ginklas, naudotas praradus visus ilgesnius ginklus arba susikibus grumtynėse. Taip pat durklus kariai naudodavo buityje vietoj peilių.
Durklo kaip papildomo ginklo naudojimas matyti senąjame fechtavimo stiliuje, kai dešine ranka kaudavosi špaga, o kaire – durklu (tams skirti durklai dažnai būdavo vadinami kairės rankos durklais). Vėliau, tobulėjant fechtavimo technikai, durklą nustojo naudoti. Labiausiai durklai ėmė nykti įsigalinti pistoletams. Tuomet durklus ėmė išstumti kovos peiliai. XVII a. pabaigoje ėmė įsigalėti durtuvai – durklai, „specializuoti“ naudoti uždėti ant šautuvų vamzdžių. Durklams liko daugiau paradinės funkcijos. Pavyzdys gali būti jūrų karininkų kortikai ar durklai prie nacistinės Vokietijos uniformų.
Lietuviškas žodis „durklas“ kilęs iš „durti“ (įrankių darybos modelis – kaip „irklas“ – iš „irti“, „arklas“ – iš „arti“).
Skirtingos tautos skirtingais istoriniais laikotarpiais naudojo labai įvairius durklus. Pvz.:
- bebutas
- činkvedėja (cinquedea, Italija)
- daga
- dirkas (Škotija)
- džambija (jambiya, Arabija)
- kama (Kaukazas)
- kataras (Indija)
- kortikas (jūrų karininkų, Europa)
- kvilonas
- krisas (Malaja)
- mizerikordija (Europa, viduramžiai)
- pugijas (pugio, Romos legionierių)
- rondelis (Europa, viduramžiai)
- tantas (tanto, Japonija)
