New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Pistoletas - Vikipedija

Pistoletas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Titnaginis pistoletas (XVIII a)
Titnaginis pistoletas (XVIII a)
XIX a. Prancūzijos karinio laivyno kapsulinis pistoletas
XIX a. Prancūzijos karinio laivyno kapsulinis pistoletas
Derindžeris – labai mažas ir lengvai paslepiamas drabužiuose.
Derindžeris – labai mažas ir lengvai paslepiamas drabužiuose.
Vokiškas pistoletas Luger (kitaip – P08 Parabellum)
Vokiškas pistoletas Luger (kitaip – P08 Parabellum)
9 mm pistoletas Browning Hi-Power
9 mm pistoletas Browning Hi-Power
Beretta 92
Beretta 92

Pistoletas (angl. pistol. vok. Pistole, rus. пистолет) – trumpas rankinis parakinis šaunamasis ginklas su rankena ir vienu ar daugiau vamzdžių. Daugelio pistoletų kalibras mažesnis, negu stambesnių parakinių šaunamųjų ginklų. Skirtas šaudyti į artimus taikinius (paprastai – iki 25-50 m).

Naudojami kaip savigynos ir puolimo ginklas. Egzistuoja koviniai, policiniai, medžiokliniai, sportiniai modeliai. Senoviniai pistoletai būdavo lygiavamzdžiai (graižtviniai buvo labai reti). Dabartiniai pistoletai graižtviniai, lygiavamzdžiai paprastai būna tik signaliniai pistoletai.

Turinys

[taisyti] Klasifikacija

Pistoletai skirstomi pagal kelis kriterijus:

a) pagal parako padegimo būdą – dagtiniai, titnginiai, kapsuliniai, šovininiai;

b) pagal užtaisymo kelią vamzdžio atžvilgiu – užtaisomi pro vamzdžio priekį, užtaisomi pro vamzdžio galą (drūtgalį);

c) pagal šūvių (šovinių) skaičių (kiek kartų galima iššauti visiškai užtaisius pistoletą) – vienšūviai, dvišūviai, daugiašūviai;

d) pagal vamzdžių skaičių – vienvamzdžiai, dvivamzdžiai, trivamzdžiai, keturvamzdžiai, su sukamais vamzdžiais (su besisukančiu vamzdžių bloku);

e) pagal lizdus tipą – tiesiog pistoletai (vienam lizdui – vienas vamzdis) ir revolveriai (vienas vamzdis ir daug lizdų su šoviniais būgne);

f) pagal užtaisymo ir iššovimą (dėtuviniai pistoletai) – paprasti (šovinys į lizdą įstumiamas ir iššaunama atskirais veiksmais), užsitaisantieji (šovinys į lizdą įstumiamas panaudojant parako dujų energiją, iššaunama atskiru veiksmu), automatiniai (šovinys įstumiamas į lizdą ir iššaunama automatiškai, panaudojant parako dujų energiją).

[taisyti] Etimologija

Viena iš hipotezių teigia, kad žodis pistoletas kilęs iš slavų kalbų: vid.pranc. pistole iš vid.vok.aukšt. pischulle, pischol, pischczal, iš čekų pištal 'vamzdis; dūdelė; švilpynė' (kaip ir rus. пищаль 'arkebūzos tipo šaudyklė').[ „pistol.“ Webster's Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (10 Nov. 2006).]

Kita hipotezė teigia, kad pranc. pistolet kilo iš it. pistola, o šis – iš Italijos miesto Pistoja pavadinimo (nes šiame mieste dirbo vienas iš ginklininkų, ėmusių gaminti pirmuosius pistoletus).

Trečia hipotezė teigia, kad pistolet yra grynai prancūziškas žodis, nes kilęs iš vid.pranc. pistallo 'balno priekis, priekinis lankas' (raiteliai, ginkluoti pistoletais, juos laikydavo dėkluose, tvirtinamose prie balno priekinės dalies).

[taisyti] Įvairovė

[taisyti] Dagtiniai pistoletai

[taisyti] Titnaginiai pistoletai

[taisyti] Kapsuliniai pistoletai

[taisyti] Daugiavamzdžiai pistoletai

Vienas paprastų būdų padidinti šaudymo spartą – padidinti vamzdžių skaičių. XIX a. Š.Amerikoje labai populiarūs buvo dvivamzdžiai derindžeriai (derringer) ir pistoletai „revolveriškais“ vamzdžiais (pepper-box). Deringeriai naudojami dar ir dabar. Pepper-box'ai buvo išrasti apie 1830 m. ir skirti civiliams. Jie panašūs į revolverius, tačiau turi keletą vamzdžių, kurių kiekvienas turi savo lizdą. Sparčiai paplito Britanijoje ir kai kur Europoje. Ėmė nykti apie 1850 m., kai atsirado tikrieji revolveriai, kurie buvo žymiai patogesni.

[taisyti] Revolveriai

Vaizdas:Nagant revolver.jpg
7,62-mm 1895 m. modelio Naganas (1930 m. modifikacija). Pagamintas 1940m. Tulos ginklų gamykloje (TSRS)

Nuo pepper-box'ų skiriasi tuo, kad turi vieną vamzdį, o šoviniai dedami į cilindriniame bloke (būgne) esančius lizdus. Kiekvienas šovinys yra savame lizde, ir prieš šaunant būgnas pasisuka taip, kad lizdas su šoviniu atsistoja ties vamzdžiu, ir tuomet galima šauti. Būgne būna nuo 5 iki 10 lizdų – t.y., revolveris gali būti nuo penkiašūvio iki dešimtšūvio. Revolveriai tradiciškai laikomi paprastesniais ir patikimesniais už užsitaisančius pistoletus.

[taisyti] Užsitaisantys pistoletai

Šoviniai būna dėtuvėje, kuri paprastai būna pistoleto rankenoje. Iššovus parako dujų energija ne tik išmeta iš vamzdžio iššautą gilzę, bet ir užtaiso skeliamojo mechanizmo spyruoklę, įstumia lizdan naują šovinį iš dėtuvės. Vėl iššaunama vėl nuspaudus nuleistuką (gaiduką). Šių pistoletų pranašumas lyginant su revolveriais – didesnė dėtuvės talpa (iki 20, o kartais daugiau šovinių).

[taisyti] Automatiniai pistoletai

Rusiškas Stečkino pistoletas APS
Rusiškas Stečkino pistoletas APS

Pistoletai, skirti šaudyti viena ranka, galintys šaudyti serijomis ar kaip užsitaisantys. Automatiniai pistoletai (pvz., Glock 18, APS ir kt.) ginkluotėje yra palyginti reti, kadangi šaudant serijomis sumažėja taiklumas, o ir šoviniai dėtuvėje greitai pasibaigia. Todėl jei reikia nedidelio ginklo, šaudančio serijomis, paprastai naudojami pistoletai kulkosvaidžiai. Daugelio automatinių pistoletų taiklumą galima padidinti, pvz., prisegus kietą pistoleto dėklą, kuris tampa buože – pistoletą galima atremti į petį. Pistoletas Beretta 93R turi papildomą atlenkiamą priekinę rankeną. Daugelyje šalių civiliams draudžiama turėti automatinių ginklų, tame tarpe – ir pistoletų.

[taisyti] Ypatingi pistoletai

[taisyti] Begarsiai pistoletai

Tai specialiai sukonstruoti pistoletai, kurių mechanizmas ir specialūs šoviniai užtikrina itin tylų šaudymą. Skirti diversantams ir žvalgams. Pvz., rusiškas pistoletas PSS (ПСС), naudojantis specialius begarsius šovinius SP-4 7,62x42 mm (СП-4). Šaunant parako degimo dujos lieka gilzėse, todėl šūvio garso nėra. Kadangi kulkos greitis ikigarsinis, nebūna ir garso bangos. Kiti du rusiški begarsiai pistoletai MSP 7,62x35 mm (МСП) ir S4M 7,62x62,8 mm (С4М) yra derindžerio tipo.

[taisyti] Povandeniniai pistoletai

Specialiai sukonstruoti pistoletai, šaudantys specialiais šoviniais. Pvz., TSRS Vladimiro Simonovo sukonstruotas ir 1971 m. priimtas ginkluotėn povandeninis pistoletas SPP-1 (СПП-1). Tai keturvamzdis pistoletas, naudojantis specialius šovinius SPS 4,5x39 mm (СПС 4,5x39 mm), kurių ilgos kulkos primena strėles. Po vandeniu kulka lekia iki 11-17 m, o ore kulka nestabilizuojama, tad visiškai neefektyvi. Pistoletas užtaisomas prie vamzdžių drūtgalių prijungiant keturių šovinių dėtuvę, kuri, iššaudžius šovinius, išimama kartu su gilzėmis.

[taisyti] Signaliniai pistoletai

Lygiavamzdžiai pistoletai, iššaunantys signalines ir/ar šviečiančias raketas. Paprastai vienšūviai, užtaisomi atlaužus vamzdį, vienu šoviniu.

[taisyti] Pistoletai granatsvaidžiai

[taisyti] Priedai

Pistoletai dažnai gali būti papildyti priedais, pagerinančiais pistoleto galimybes – optiniais ir lazeriniais taikikliais (tvirtinamais virš vamzdžio), taktiniais šviestuvėliais (tvirtinami po vamzdžiu).


Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu