Dvylikapirštė žarna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dvylikapirštė žarna (lot. duodenum) – plonosios žarnos dalis, kuri yra 25 cm ilgio ir apie 5 cm skersmens. Prasideda nuo skrandžio prievarčio ir pereina į tuščiąją žarną. Neturi pasaito, todėl tik iš dalies ją dengia pilvaplėvė. Dvylikapirštės žarnos gleivinėje gausu žarnų gaurelių ir liaukų, išskiriančių žarnų sultis. Joje baigimas virškinti maistas, kuris čia patenka iš skrandžio. Maistą dvylikapirštėje žarnoje galutinai suskaido kasos ir žarnų sulčių fermentai, prasideda jo įsiurbimas į kraują ir limfą.

[taisyti] Dvylikapirštės žarnos ligos

• duodenitas – dvylikapirštės žarnos uždegimas.