Eduardas Pilypaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Eduardas Pilypaitis (1911 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje – 1988 m. spalio 17 d. Vilniuje), choro ir instrumentinio ansamblio dirigentas, pedagogas, kompozitorius.

[taisyti] Biografija

Mokėsi Utenos ir Vilniaus gimnazijose, griežė smuiku moksleivių simfoniniame orkestre, dainavo chore. 1935 – 1939 smuikuoti mokėsi M. Karlovicziaus lenkų konservatorijoje Vilniuje. 1936 – 1941 dėstė muziką, vadovavo moksleivių chorams ir orkestrėliams įvairiose Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklose. 1952 Lietuvos valstybinėje konservatorijoje įgijo choro dirigento specialybę (doc. A. Budriūno klasė). Pokario metais kurį laiką buvo Lietuvos valstybinės filharmonijos mišriojo choro chormeisteris, o 1945 – 1968 Lietuvos valstybinio akademinio dainų ir šokių liaudies ansamblio „Lietuva" dirigentas. 1969 – 1978 Respublikinių profsąjungų Meno saviveiklos namų vyr. metodininkas, nuo 1978 Vilniaus miesto 3-osios ligoninės folklorinio ansamblio vadovas.

E. Pilypaitis buvo respublikinių dainų švenčių konsultantas ir dirigentas (1955, 1960, 1965), meno mėgėjų apžiūrų organizatorius ir vertinimo komisijų pirmininkas arba narys. Sukūrė pjesių liaudies instrumentų orkestrui, harmonizavo liaudies dainų ir šokių. 1954 jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.