Eišiškės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eišiškės | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() ![]() |
||||||||||||||||
ValstybÄ—: | Lietuva | |||||||||||||||
SavivaldybÄ—: | Å alÄininkų rajono savivaldybÄ— | |||||||||||||||
Gyventojų (2006): | 3 642 | |||||||||||||||
|
EiÅ¡iÅ¡kÄ—s – miestas Å alÄininkų rajone, 33 km į pietvakarius nuo Å alÄininkų, prie sienos su Baltarusija. SeniÅ«nijos centras. Mieste stovi Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyÄia (pastatyta 1852 m.), veikia dvi vidurinÄ—s mokyklos (EiÅ¡iÅ¡kių 1-oji ir S. Rapolionio). Netoli miesto yra iÅ¡likusi piliavietÄ— – XIV a. mÅ«rinÄ—s pilies griuvÄ—siai.
Dvi atskiros miesto dalys yra susiformavusios dar XIII a. – XIV a. pabaigoje abipus Versekos upės. Pietinė komplekso dalis yra didesnė. Buvusi turgaus aikštė su aplinkinėmis gatvelėmis – Lietuvos urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.).
[taisyti] Istorija
EiÅ¡iÅ¡kÄ—s – tai sena istorinÄ— Lietuvos gyvenvietÄ—. Ji minima nuo XIV a. Prie Vytauto sutarties, pasiraÅ¡ytos su kryžiuoÄiais 1384 m., kabojo antspaudas su užraÅ¡u „Wesisken“, kurį istorikai iÅ¡Å¡ifruoja kaip „EiÅ¡iÅ¡kÄ—s“ (vokieÄiai raÅ¡Ä— Eykschissken). XIV-XV a. EiÅ¡iÅ¡kÄ—s priklausÄ— Vytauto žmonos Onos broliui Sudimantui. XV a. EiÅ¡iÅ¡kÄ—s pradÄ—jo augti, XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje jau laikomos vienu svarbiausių LDK miestų.
1672 m. Eišiškėms suteiktos miesto teisės. 1997 m. gruodžio 9 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmÄ—
VietovÄ—s pavadinimas siejamas su Lietuvos didiko EikÅ¡os vardu, gyvenusio Äia XIV a. viduryje. Manoma, kad bÅ«tent jis (EikÅ¡ys, EiÅ¡ys ar EikÅ¡a) įkÅ«rÄ— EiÅ¡iÅ¡kes (tai nurodo ir Lietuvos metraÅ¡tis), nors gali bÅ«ti, jog gyvenvietÄ—s bÅ«ta dar anksÄiau.
[taisyti] PiliavietÄ—
EiÅ¡iÅ¡kių piliavietÄ— yra daugiau kaip už kilometro nuo miesto bažnyÄios, prie plento į Å alÄininkus. Tai XIV a. mÅ«rinÄ—s pilies griuvÄ—siai. Žinoma, kad iÅ¡ Å¡ios pilies Vytautas Didysis paraÅ¡Ä— keletÄ… laiÅ¡kų. PiliavietÄ—je yra iÅ¡likusių XIX a. pirmosios pusÄ—s Peterburgo-VarÅ¡uvos optinio telegrafo pastatų liekanų.