Eiro ežeras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Eiro ežeras | |
|---|---|
 |
|
| Vieta | Australija |
| Plotas | (maks.) 9500 km² |
| Kilmė | Tektoninė |
| Vidutinis gylis | 1,5 m |
| Didžiausias gylis | (maks.) 20 m |
| Įteka | Kupers Krykas |
Eiro ežeras (ang. Lake Eyre) – ežeras centrinėje Australijoje, Pietų Australijos valstijoje.
Eiro ežeras yra žemiausiame Australijos taške – jo dugnas yra 15 m žemiau jūros lygio. Dvi ežero dalys – šiaurinis Eiro ežeras ir pietinis Eiro ežeras – kartu užima apie 9 600 km² plotą. Šiuos ežerus jungia 15 km ilgio Godjero sąsiauris.
Pavadinimą ežerui davė Edvardas Eiras (Edward Eyre), kuris 1839 m. išvyko iš Adelaidės norėdamas tapti pirmuoju europiečiu, kirtusiu Australiją iš pietų į šiaurę. Įveikęs Flinderso kalnagūbrį jis susidūrė su neįveikiama sūrių ežerų juosta ir buvo priverstas grįžti atgal. Po keleto metų Eiras dar kartą išvyko į kelionę ir pasiekė ežerą, kuris buvo pavadintas jo vardu.
Upėms pripildžius Eiro ežerą, jo pakrantėse įsikuria didžiulė pelikanų kolonija ir susuka dešimtis tūkstančių lizdų. Tam, kad čia patektų, šie paukščiai įveikia didžiulius atstumus skrisdami virš kaitrios dykumos. Vandens srautui nutrūkus, didelėje kaitroje ežeras greitai garuoja ir tampa dar sūresnis.
Ilgą laiką tyrinėtojai manė, kad Eiro ežeras – didžiulis gėlo vandens ežeras. Šiandien jau aišku, kad Eiro ežeras gali būti didžiulėmis gėlo vandens platybėmis – tačiau vos kartą per aštuonerius ar dešimt metų. Šis ciklas jau kartojasi apie 20 tūkstančių metų. Smarkūs lietūs dvi vasaras iš eilės – retas įvykis šiame regione: pirmųjų metų lietus susigeria į žemę, antraisiais metais žemė sugeria mažiau vandens, jis atiteka į Eiro ežerą iš kalnų ir jį pripildo.
[taisyti] Nuorodos
- Eiro ežeras: Pelikanų rojus (anglų k.)
- Eiro ežeras: Jachtklubas (anglų k.)
