Erškėtis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Rosa | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastasis erškėtis (Rosa canina) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Erškėtis (Rosa) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis. Įvairios tautos Rosa vardu vadindavo ne tik erškėtį, bet ir daugelį kitų ryškiažiedžių augalų. Genčiai priklauso 0,3-2,5 m aukščio krūmai, kurių stiebai dažniausiai dygliuoti, lapai neporiškai plunksniški. Žiedai ryškūs, susitelkę galinėse bei pažastinėse skėtiškose kekėse. Vaisiai maži riešutėliai, apgaubti mėsinga ryškiaspalve mase.
Gentyje yra apie 350 rūšių, iš kurių didesnė dalis paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Tropinėse ir subtropinėse srityse erškėčiai auga kalnuose, pietų pusrutulyje laisvai jie neauga.
Erškėčiai plačiai kultivuojami. Nuo seno mėgstamiausi dekoratyviniai ir plačiausiai auginami augalai yra iš laukinio erškėčio išvestos kultūrinės veislės – rožės. Laukinės rūšys taip pat sodinamos gyvatvorėse, iš erškėčių vainiklapių gaminamas eterinis aliejus, iš žievės gaunami raugai ir dažai, vaisiai vartojami medicinos reikalams kaip vitamino C šaltinis, iš vaisių verdama uogienė.
Lietuvoje natūraliai auga 9 erškėčių rūšys, bet darželiuose auginama introdukuotų rūšių, kurios atsparios šalčiams ir gerai peržiemoja.
