Eugenijus Spontis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eugenijus Spontis (Евгений Спонти, 1866 m. gruodžio 13 d. Sankt Peterburge – 1931 m. kovo 17 d. Minske) – italų kilmės Rusijos ir Lietuvos politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
1887 m. baigė Petrapilio karo mokyklą. 1887 – 1889 m. tarnavo jaunesniuoju karininku Vilniuje, Troicko pulke, priklausė narodovolcų būreliui. 1889 m. išėjo iš karo tarnybos.
1892 – 1893 m. organizavo socialdemokratų grupę, kuri vėliau įsiliejo į Lietuvos socialdemokratų partiją ir Lietuvos darbininkų sąjungą. Prasidėjus areštams, išvyko į Maskvą.
1893 – 1894 m. Maskvoje priklausė marksistinei Darbo išvadavimo sąjungos grupei. 1894 – 1895 m. dirbo Maskvos darbininkų sąjungoje. 1895 m. išvyko į užsienį, bendradarbiavo su Lenkijos socialdemokratais. 1895 m. pabaigoje Varšuvoje suimtas, iki 1899 m. gyveno tremtyje Archangelske. 1905 – 1907 m. revoliucijos dalyvis, vėliau iš politinės veiklos pasitraukė.
