Farmakologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Farmakologija (gr. pharamakon – vaistas, logos – mokslas) – mokslas apie vaistų, vartojamų ligoms gydyti ir profilaktikai, bei organizmo tarpusavio sąveiką. Farmakologija yra suskirstyta į bendrinę ir specialiąją.
[taisyti] Bendrinė farmakologija
- Pagrindinis straipsnis: Bendrinė farmakologija
Bendroji farmakologija nagrinėja pagrindinius bendrus vaistų poveikio organizmui dėsningumus, kurie būdingi visiems vaistams. Ši farmakologijos šaka daugiausiai remiasi tyrimais, ir plėtojama jais. Bendrinės farmakolgijos tikslas yra išsiaiškinti vaistų poveikį ir sąveiką ne kuriam nors organui ar jų grupei, o visam organizmui, todėl svarbiausias jos pagalbinis mokslas yra farmakodinamika. Kitas pagalbinis mokslas – farmakokinetika, nes bendrinės farmakologijos tikslas yra išsiaiškinti ir kokybinius bei kiekybinius vaistų kitimus organizme. Vienas iš pagrindinių bendrinės farmakologijos tyrimo objektų – bendra vaistų veikimo charakteristika ir klininkinė farmakopatologija.
[taisyti] Specialioji farmakologija
- Pagrindinis straipsnis: Specialioji farmakologija
Specialioji farmakologija tiria vaistų ar jų grupių tarpusavio sąveiką bei jų veikimą atskiriems organams ar organų grupėms. Specialioji farmakologija remiasi įvairiais eksperimentais, remiasi farmakodinamika, farmakokinetika bei toksikologija. Specialioji farmakologija sudaro ir dalį biochemijos ir farmacijos teorijos, todėl yra labai svarbi.
[taisyti] Bibliografija
- R. Basevičius, V. Budnikas, A. Mickis ir kt. Farmakologija, V.: Mokslas, 1986.
