Fiskalinė politika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fiskalinė politika – valstybės veiksmai, įtakojantys biudžėto formavimą, mokesčių koregavimą ir valstybės skolos reguliavimą.
Fiskaline politika siekiama sumažinti bedarbystę, suaktyvinti ekonomiką (ekspansinė politika), sumažinti infliaciją (restruktyvi politika). Vykdant aktyvią fiskalinę politiką, susiduriama su įvairiomis problemomis: rezultatų vėlavimo ar visai jų nebuvimo. O vykdant ekstensyvią politiką susiduriama su biudžeto deficito problema.
Didžiausia dalis fiskalinės politikos yra mokesčių koregavimas. Valstybė kartu su fiskalinę politika nuolatos vykdo monetarinę politiką. Vykdydant finansinę politiką, leidžiami pinigai ūkio augimo tendencijoms išlaikyti (subsidijuojamos įvairios ūkio šakos) ir struktūrinius svyravimus koreguoti (įvairioms ūkio šakoms suteikiamos mokestinės lengvatos). Dažnai pinigų trūkumas padengiamas išleidžiant pinigų emisiją.
Fiskalinė politika padeda stabilizuoti ūkį, jei valstybinės įstaigos gali numatyti makroekonomines tendencijas ir priimti aktyvius ir teisingus sprendimus. Dabartinė fiskalinė sistema grindžiama įdiegtais ekonominiais mechanizmais, vykdančiais ūkio automatinių stabilizatorių funkciją. Prie automatizuotų stabilizatorių priskiriami progresyviniai ir procentiniai mokesčiai, bedarbių pašalpos bei socialinės išmokos.
