Gotai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones, o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.
Gotų tėvynė greičiausiai yra pietinė Skandinavija ir Gotlando sala. Iš čia jie II a. per Rytų Europą, palei Vyslą ir Bugą, patraukė į pietus ir pasiekė šiaurinės Juodosios jūros pakrantės stepes. IV a. gotai pasidalino į dvi grupes – ostrogotus (arba ostgotus), gyvenusius į rytus nuo Dniestro, ir vestgotus (arba visigotus), gyvenusius į vakarus nuo Dniestro.
Gotai galybės viršūnę pasiekė, valdant Germanarichui, ostgotų karaliui iš Amalų giminės. VI a. autorius Jordanas jį lygino su Aleksandru Makedoniečiu. Gotų imperija užėmė teritoriją nuo Dunojaus iki Aukštutinio Pavolgio, nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros. Jordanas pasakoja, kad už išdavystę vienas didikas buvo nubaustas, suplėšant į gabalus jo žmoną. Nužudytosios broliai vieno priėmimo metu puolė Germanarichą ir perdūrė jį ietimi. Germanarichas liko gyvas, bet niekada nebepasveiko. Jam nuolat sergant, imperija pradėjo silpti.
Gotų valstybę sutriuškino hunai. 375 m. Germanarichas nusižudė. Ostgotai suskilo: vieni patraukė į vakarus pas vestgotus, o kiti pasidavė hunams.
Vestgotai, kuriuos į savo teritoriją įsileido Bizantija, tapo tikra nelaime jai. Vestgotai buvo pakrikštyti pagal arijonų apeigas. 381 m. tikėjimas Bizantijoje pasikeitė. Vestgotai tokiu būdu pasijuto izoliuoti. Netrukus mirė Teodosijus. Tuo pasinaudoję vestgotai sukilo ir labai nuniokojo Graikiją. Roma atėjo į pagalbą, ir vestgotai 396 m. buvo sumušti pietinėje Graikijos dalyje.
Suskilę į priešus gotai dalyvavo stambiausiame to laikmečio Europos mūšyje Katalaunijos laukuose šiaurinėje Prancūzijoje 451 m., kuriame romėnai bei jų sąjungininkai – frankai, sarmatai, armorikiečiai, liticianai, burgundai, saksai, ripariečiai, olibrionai ir kai kurios kitos germanų bei keltų gentys – vadovaujami Romos karvedžio Aetijaus (Aetius) po atkaklios ir kruvinos kovos sutriuškino Atilos vadovaujamus hunus.
Gotai buvo samdomi ir tarnavo Bizantijos imperijos kariuomenėje, tačiau klajokliai samdiniai buvo sunkiai valdomi, todėl Bizantijos karvedys Zenonas 471 m. net buvo liepęs išžudyti visus gotus, buvusius Konstantinopolyje.
Gotai minimi Romos apgultyje, kurią vadovaujami Vitigio pradėjo akvedukų, tiekusių vandenį Romai, sugriovimu ir nukariavime (537‑538 m.).
Simonas Daukantas, kalbininkas K.Būga, kuriam pritaria ir prof.Z.Zinkevičius, pietiniams Lietuvos kaimynams naudojamą apibūdinimą 'gudai' kildina iš senojo gotų pavadinimo.
