Gran Čiakas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Argentinos geografiniai regionai
 |
| Šiaurės Vakarų Argentina Gran Čiakas Pampų kalnagūbriai Pampos Argentinos Mesopotamija Kujo Patagonija Argentinos Antarktida |
Gran Čiakas (isp.: Gran Chaco; kečujų k.: Chaqui) – regionas Pietų Amerikoje, Argentinos, Paragvajaus, Bolivijos teritorijose, taip pat nedidelė dalis Brazilijoje. Užima apie 647 500 km² plotą.
[taisyti] Gamta
Rytinis pakraštys eina Paranos ir Paragvajaus upėmis, vakarinis – Andų pašlaitėmis; šiaurėje siekia Amazonės žemumą, pietuose – pampas. Skiriamas į dvi dalis: sausą, su skurdžia augalija, Aukštąjį Čiaką (Alto Chaco), esantį Andų priekalnėse ir drėgnesnį bei miškais ir krūmynais apaugusį Žemąjį Čiaką (Bajo Chaco). Dar skirstomas į šiaurinį (Chaco Boreal), cenrinį ir pietinį (Chaco Austral). Klimatas kontinentinis. Ryškūs dienos ir nakties temperatūrų skirtumai. Sausio mėn. temperatūra viršija 50°C, tačiau liepą gali nukristi iki 0° net Asunsjone. Didelis garuojamumas, todėl gausu druskingų ežerų, laikinų upių. Per Čiaką teka nemažai upių (pagrinde iš Andų į Paranos bas.): Bermechas, Pilkomajas, Saladas.
[taisyti] Istorija
Čiakas nuo seno gyvenamas indėnų: guaranių, vičių, mokovių, tobų, enksetų ir daug kitų. Prasidėjus kolonizacijai čia kėlėsi negausūs europiečių imigrantų būriai. XVIII a. Pietų Amerikos valstybėms iškovojus nepriklausomybę, tapo ginčytina teritorija. 1932 – 1935 m. kilo Čiako karas tarp Bolivijos ir Paragvajaus. Dėl regiono kilo nevienas konfliktas tarp Argentinos ir Paragvajaus. XX a. pr. į Čiaką iš Kanados atsikėlė menonitai. Tankiau apgyvetas tik rytinis pakraštys prie Paranos ir Paragvajaus upių. Didžioji dalis gyvenama itin retai. 1960 m. nutiestas transčiako geležinkelis. 1995 m. Bolivijoje įkurtas Kaa Iya del Gran Chaco nacionalinis parkas.
