Išangė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Išangė, arba išeinamoji anga (lot. anus) – tai tiesiosios žarnos galinė dalis, kurioje yra išorinis ir vidinis išangės raukai (musculus sphincter ani extremus ir musculus sphincter ani internus), sulaikantys tam tikrą laiką išmatas. Jos ilgis 2-3 cm, išskiriamos 3 dalys:

• stulpinė – joje nėra limfinių mazgelių, išilginės gleivinės raukšlės padeda išmatas atskirti nuo dujų, pogleiviniame darinyje išsidėstę stambūs veniniai rezginiai, kurie gana dažnai išsiplečia dirbantiems sėdimą darbą, ir susergama hemorojumi;
• tarpinėje išangės kanalo dalyje skersaruožis raumuo formuoja išorinį išangės rauką, čia išnyksta raumeninio dangalo lygieji raumenys;
• odinė išangės dalis labai trumpa, čia oda labai pigmentuota, būdingas daugiasluoksnis plokščiasis suragėjęs epitelis, riebalinės ir prakaito liaukos.

Nemažai daliai žmonių išangė yra erogeninė zona.

[taisyti] Išangės ligos

• Hemorojus
• Išangės įplėša