Janapolė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Janapolė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Janapolė
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Telšių rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Janapolė – miestelis Telšių rajone, 9 km į šiaurę nuo Varnių, Virvytės dešiniajame krante. Yra medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1815 m.; interjerą puošia 4 gražūs altoriai, 1829 m. padarytas kryžius, ornamentuoti drožiniai palubėje), prie bažnyčios yra nemažai palaidojimų, šventoriaus kampe – varpinė, įdomūs šventoriaus vartai. Miestelyje veikia pagrindinė mokykla, medicinos punktas, biblioteka, kultūros centras. Rastos akmens amžiaus stovyklos.
Prie miestelio įsikūręs Janapolės kaimas.
Netoli Janapolės iš Milvydo ežero tekantis Drujos upelis istorikų laikomas takoskyra tarp kuršių ir žemaičių genčių žemių, o kalbininkams šis upelis – riba tarp „dounininkų“ ir „dūnininkų“ tarmių.
[taisyti] Istorija
Širmės kalno 3 mezolito gyvenvietės ir kiti šių apylinkių vietų archeologiniai kasinėjimai parodė, kad čia žmonės gyveno dar mezolito laikotarpiu. 2 km į pietryčius nuo miestelio esančiame Spigino kalne buvo aptiktas akmens amžiaus žynio kapas. Neolito ir žalvario amžiais čia buvo itin tankiai gyvenama.
XIII a. gyvenvietė priklausė Ceklio žemei. Pirmą kartą šią vietovę rašytiniuose šaltiniuose (Livonijos kronika) 1370 m. paminėjo Hermanas Vartbergas (minima kaip Versevene). Iki XVIII a. pabaigos ji vadinosi Viržuvėnais. Viržuvėnų apylinkėse žemaičiai apsigyveno XIV a., kai sunyko kuršių Ceklio žemė ir sustiprėjo Medininkų.
1421 m. Vytautas Didysis Viržuvėnus padovanojo Žemaičių vyskupui. Vyskupų valdžioje jie buvo iki XIX a. Po to miestelis atiteko iždui. Viržuvėnų kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1507 m. XVII a. čia suformuotas vyskupo dvaras.
1708–1711 m. maras nusinešė trijų ketvirtadalių miestelio gyventojų gyvybes. Siekiant, kad kraštas atsigautų, ekonomiškai sustiprėtų, Viržuvėnų dvare, kuriam priklausė 12 kaimų, buvo panaikintas lažas.
1762 m. Žemaičių vyskupu paskirtas Jonas Lopacinskis (1708–1788; vyskupo pareigas ėjo 1762–1778 m.) perkėlė savo rezidenciją iš Alsėdžių į Viržuvėnus. Jo rūpesčiu iš Varnių į Viržuvėnus nutiestas kelias, 1776 m. pastatyta pirmoji medinė Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, vyskupas Viržuvėnams suteikė parapijos teises, nustatė jos ribas. Tuo laiku buvo atnaujinti, perstatyti pagrindiniai dvaro pastatai, prie jo įkurtas sodas-parkas, išplėtota miestelio infrastruktūra, buvo statomi gražūs namai, čia lankydavosi daug iškilių krašto žmonių, Žemaitijos diduomenė. Po J. Lopacinskio mirties Žemaičių vyskupų rezidencija vėl buvo perkelta į Alsėdžius ir Viržuvėnų reikšmė sumenko.
XIX a. viduryje iš dvaro buvo likę tik griuvėsiai, anksčiau buvęs gražus parkas sunykęs. XIX a. čia buvo 24 dūmai. 1812 m. Janapolėje, jos apylinkėse pabuvojo Napoleono kariuomenė. 1823 m. įsteigta Janapolės mokykla.
Miestelio ir apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime – susivienijus Janapolės, Varnių ir Telšių gyventojams iš Telšių buvo išvyti carinės Rusijos valdininkai ir kariuomenė.
XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Janapolė priklausė Varnių valsčiui. 1923 m. čia gyveno 104 žmonės, buvo 20 sodybų. Tarybiniais metais Janapolė buvo kolūkio centras. Tada čia gyveno apie 300 žmonių.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Iki XVIII a. pabaigos gyvenvietė vadinosi Viržuvėnais. Ji buvo įsikūrusi netoli anksčiau buvusio žuvingiausio Lietuvoje Biržulio ežero: žemaitiškia vėr-žuvis reiškia „verda žuvis“. Vėliau Viržuvėnai vyskupo J. Lopacinskio (1708–1788) garbei buvo pradėti vadinti Janapole (lenk. Jana pole – „Jono laukas“).
