Julius Duršliokas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Julius Duršliokas (1911 m. spalio 14 d. Daužnagių k. (Pašušvio valsč.) – 1999 m. sausio 4 d. Kaune) – vargonininkas, dainininkas (baritonas) ir chorvedys.
[taisyti] Biografija
Lankė Pašušvio pradžios mokyklą ir pas vietos vargonininką F. Brunių mokėsi muzikos. 1925 – 1926 m. lankė Juozo Naujalio vargonininkų kursus Kaune. 1927 – 1930 m. vargonininkavo Pociūnėliuose (Radviliškio raj.) ir Juozapavoje (Šiaulių raj.).
1930 – 1937 m. Kauno konservatorijoje pas O. Marini studijavo dainavimą, o pas Aleksandrą Kačanauską – fortepijoną. 1932 m. pakviestas dainuoti į vyrų vokalinį kvartetą „Linksmieji broliai“, kuriam vadovavo Jonas Byra, vėliau – Stepas Graužinis (akordeonu akompanavo A. Ločeris). Kvartetas dainavo Kauno radiofone ir koncertavo Lietuvos miestuose bei miesteliuose.
Nuo 1936 m. pradėjo dainuoti Valstybės teatre – dalyvavo Džakomo Pučini „Bohemos“ ir Džiuzepės Verdi „Aidos“ spektakliuose, už gerą pasirodymą buvo apdovanotas konservatorijos vadovybės pinigine premija. Baigęs konservatoriją, pašauktas atlikti karinę tarnybą. Tarnaudamas Kaune, suorganizavo vyrų kvartetą, kuriame dainavo kariai J. Duršliokas, Antanas Gimžauskas, P. Sližys ir S. Ratkevičius. Kvartetas daug koncertuodavo kariniuose daliniuose ir miesto visuomenei. 1940 – 1949 m. buvo Kauno operos ir muzikinio teatro solistas, daug koncertavo ir dalyvavo radiofono laidose.
1949 – 1951 m. – muzikos ir dainavimo mokytojas Kauno 14-ojoje ir 13-ojoje vidurinėse mokyklose, o 1951 – 1972 m. mokytojavo Kauno 8-ojoje vidurinėje mokykloje. Šiose mokyklose vadovavo vyresniųjų klasių moksleivių mišriajam ir merginų chorams, kuriuos parengė Kauno miesto ir respublikinėms dainų šventėms; apžiūrose ir konkursuose jie laimėdavo pirmąsias ir kitas prizines vietas, dažnai pasirodydavo koncertuose.
Be pedagoginio darbo, nuolat vadovavo Kauno miesto mėgėjų chorams ir vokaliniams ansambliams bei solistams. 1949 – 1956 m. kūrybiškai dirbo su Lietuvos verslinės sąjungos Kauno klubo mišriuoju choru ir vokaliniais ansambliais. 1952 m. respublikinėje apžiūroje Vilniuje choras laimėjo pirmąją vietą. Su vyrų vokaliniu ansambliu koncertavo Baltarusijos miestuose.
1952–1972 m. vadovavo Kauno mėsos kombinato mišriajam chorui ir vokaliniams ansambliams. Choras pirmųjų ir kitų prizinių vietų pelnė miesto chorų apžiūrose, dalyvavo dainų šventėse. Su vyrų vokaliniu ansambliu koncertavo Latvijoje ir Estijoje.
1952 – 1962 m. vadovavo Lietuvos veterinarijos akademijos vyrų ir moterų vokaliniams ansambliams, koncertavo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje; tuo metu tai buvo vienas iš geriausių ansamblių Kauno mieste.
1954 – 1972 m. kūrybiškai dirbo ir su Lietuvos žemės ūkio akademijos vokaliniais ansambliais. Vyrų vokalinis ansamblis tarprespublikiniame konkurse Rygoje laimėjo pirmąją vietą. Ansambliai dalyvaudavo radijo ir televizijos laidose.
1972 m. išėjęs į pensiją, dar kurį laiką mokytojavo Kauno 12-ojoje ir 21-ojoje vidurinėse mokyklose ir 19-ojoje profesinėje technikos mokykloje (1976 – 1979 m.), visur vadovavo moksleivių vokaliniams ansambliams. Pedagogas išugdė daug gerų dainininkų, kurių dalis tapo muzikais profesionalais. Sukūrė dainų chorams, vokaliniams ansambliams ir solistams, dirigavo Kauno miesto dainų šventėse.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
