Jurgis Čiurlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jurgis Čiurlys (1881 m. vasario 3 d. Itkonyse (Kupiškio raj.) – 1959 m. rugsėjo 14 d. Niujorke) – inžinierius geležinkelininkas, mokslininkas, politinis veikėjas.

[taisyti] Biografija

Mokėsi Virbališkio pradžios mokykloje, 1892 – 1900 m. – Šiaulių gimnazijoje, kurią baigė sidabro medaliu. 1901 – 1904 m. studijavo Petrapilio universitete. 1902 m. trumpam pašalintas už dalyvavimą studentų riaušėse. 1904 m. įstojo į Petrapilio technologijos institutą, kurį baigė 1913 m. Ketverius metus buvo Petrapilio lietuvių studentų draugijos pirmininkas.

1913 – 1914 m. dirbo Vilniaus kanalizacijos statyboje. 1914 m. mobilizuotas į kariuomenę. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Tulos ginklų gamykloje, ten buvo Lietuvių tremtinių klubo pirmininkas.

1918 m. grįžo į Vilnių. 1918 m. gruodžio 3 d. tapo Susisiekimo ministerijos techninės tarnybos nariu, nuo 1918 m. – gruodžio 26 d. – valdininkas ypatingiems reikalams. 1919 m. – „Socialdemokrato“ redaktorius.

[taisyti] Lietuvos geležinkeliuose

Nuo 1919 m. gegužės 20 d. – Kauno geležinkelio dirbtuvių viršininkas. 1922 m. kovo 27 d. komandiruotas į Maskvą perimti Lietuvai pagal Taikos sutartį priklaususias susisiekimo priemones.

Nuo 1927 m. balandžio 1 d. – Lietuvos geležinkelių Traukos tarnybos viršininko pavaduotojas, nuo 1928 m. kovo 26 d. – viršininkas, nuo 1930 m. lapkričio 13 d. – Susisiekimo ministerijos inžinerinės tarybos pirmininkas, nuo 1935 m. sausio 1 d. – Geležinkelių direktoriaus pavaduotojas, 1935 – 1938 m. – direktorius, vėliau – Susisiekimo ministerijos vyriausiasis inspektorius.

Nuo 1936 m. vasario 29 d. – Lietuvos energetikos komiteto pirmininkas. 1940 m. rugpjūčio mėn. bolševikų paskirtas Geležinkelių direktoriumi, bet dirbti atsisakė. Juo tapo tik 1941 m. birželio mėn., užėjus vokiečiams.

[taisyti] Mokslininkas

1919–1922 m. dėstė fiziką Vilniaus lietuvių gimnazijoje. Nuo 1922 m. lapkričio 1 d. – Lietuvos universiteto Technikos fakulteto vyr. asistentas, nuo 1925 m. spalio 1 d. – docentas, 1942 – 1944 m. – profesorius. Skaitė mašinų detalių ir keliamųjų mašinų kursą, dėstė bendrąją mašinų teoriją.

Parengė ir išleido hektografu spausdintus paskaitų kursus: „Mašinų detalės“ (1924 – 1925 m.), „Keliamosios mašinos“ (1932 m.), „Mašinų teorija“ (1940 m.). Aktyviai dalyvavo Lietuvos technikų draugijos veikloje, buvo vienas jos steigėjų, valdybos sekretorius, vėliau – Lietuvos inžinierių sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas ir mechanikų sekcijos pirmininkas. Paskelbė daugybę savo specialybės straipsnių žurnaluose „Sąsieka“(1927–1928 m.), „Technika“ (1928 m.), „Technika ir ūkis“ (1933 – 1936 m.).

Baigiantis karui 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945 – 1946 m. dalyvavo organizuojant Pabaltijo universitetą Hamburge ir Pineberge, 1946 – 1947 m. jame dėstė. 1947 m. – Pabaltijo universiteto Mechanikos fakulteto dekanas.

1947 m. gruodžio 22 d. išvyko į JAV. 1948 – 1950 m. gegužės 22 d. dėstė Fort Veino technikos mokykloje.