Kašubai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| kašubai | |
|---|---|
| Bendras gyventojų skaičius : | 50 000–200 000 |
| Didžiausia populiacija: | Lenkija |
| Kalba: | lenkų, kašubų |
| Religija: | katalikybė |
| Giminingos etninės grupės: | lenkai, sorbai, čekai, slovakai |
Kašubai (savivardis: Kaszëbi) – vakarų slavų tauta. Gyvena daugiausia į pietvakarius nuo Gdansko ir Gdynios (Lenkija), kalba kašubų kalba, išpažįsta daugiausia katalikybę (dalis – liuterionybę). Tradiciniai verslai – žemdirbystė, žvejyba ir amatai.
Komunistinės Lenkijos laikais kašubai buvo laikomi lenkų etnografine grupe, buvo vykdoma polonizacija, todėl 2002 m. kašubais užsirašė tik ~5100 Lenkijos gyventojų, tačiau iš tiesų Lenkijoje pagal kilmę jų yra ~250-300 tūkst. 2002 m. kašubų kalbą kaip savo gimtąją kalbą įvardijo 51 tūkst. Lenkijos gyventojų (plg., po Antrojo pasaulinio karo kašubiškai mokėjo ~200 tūkst. Lenkijos gyventojų).
Kašubų (arba pamarėnų) etnosas susiformavo VI-XII a., maišantis įvairioms vakarų slavų, germanų ir vakarų baltų kiltims; maždaug iki XVIII ir XIX a. sąvartos šio etnoso arealas apėmė visą Vyslos ir Oderio tarpupį. X a. gana stiprią valstybę sukūrę kašubai šiuo vardu minimi tik nuo XIII a. Nuo to paties amžiaus jie (ypač Pomeranijoje gyvenę vakarų kašubai) buvo nuolat veikiami vokiečių kultūros, o nuo XVIII a. II pusės dar ir tikslingai germanizuojami Prūsijos (vėliau – Vokietijos) valstybės administracijos.
XIX a. viduryje rytinių kašubų krašte kilo kašubų tautinio atgimimo judėjimas, kurio savotiškas tęsinys yra Lenkijoje nuo 1945 m. vykstantis kašubų tautinis kultūrinis sąjūdis.
