Kašubų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kašubų kalba (kaszëbsczi jãzëk) arba pamarėnų kalba – vienos iš vakarų slavų, kašubų tautos, naudojama kalba. Artimiausia vadinamajai palabėnų (Palabio slavų) kalbai. Kalbančiųjų – apie 50 tūkst. žmonių (daugiausia Šiaurės Lenkijoje, į pietus ir pietvakarius nuo Gdansko). Seniausi rašto lotyniškomis raidėmis pavyzdžiai išlikę iš XVII a. I pusės; nuo XIX a. vidurio raštui vartojama savita abėcėlė.
Artimiausia kašubų kalbai yra lenkų kalba, kuri žymiai paveikė kašubų kalbos gramatiką ir žodžių darybą. Nuo XV a. kašubų kalboje naudojamas lotynų šriftas paremtas lenkų kalbos ortografija. Svarbiausiu kašubų rašytoju buvo Florianas Ceinova, kuris išlaisvino literatūrinę kašubų kalbą nuo orientacijos į lenkų kalbą.
2003 metais kašubų kalbai buvo suteiktas tarptautinis trijų raidžių kodas CSB pagal ISO 639-2 standartą.
Lenkijoje yra keliasdešimt mokyklų, kuriose vaikai mokosi kašubų kalbos. Nuo 2005 m. yra galimybė laikyti kašubų kalbos brandos egzaminą. Kašubų kalba leidžiamos knygos ir spauda, transliuojamos regioninės radijo ir televizijos programos.
[taisyti] Abėcėlė
Kašubų kalbos abėcėlėje yra 34 raidės:
Aa Ąą Ãã Bb Cc Dd Ee Éé Ëë Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Łł Mm Nn Ńń Oo Òò Óó Ôô Pp Rr Ss Tt Uu Ùù Ww Yy Zz Żż
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
