Kazys Puida
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazys Puida (1883 m. kovo 19 d. Šėtijuose (Šakių raj.) – 1945 sausio 23 d. Nausėduose (prie Babtų), palaidotas Panevėžiuke) – lietuvių rašytojas, dramaturgas, vertėjas.
[taisyti] Biografija
Baigė Marijampolės gimnaziją. 1905 – 1907 m. įvykių dalyvis Panevėžio apskrityje, įtrauktas į pavojingiausių carizmo priešų socialdemokratų sąrašus. 1905–1907 m. – laikraščio „Vilniaus žinios“ redaktorius, „Vilniaus kanklių“ draugijos sekretorius, vaidino draugijos spektakliuose. 1907 m. sausio 9 d. įvykusios Pirmosios lietuvių dailės parodos organizacinio komiteto narys.
Perėmęs mirusio brolio, baigusio Berlyno politechnikos institutą, inžinieriaus diplomą, 1907 – 1913 m. Šiaulių gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą.
Parašė daug eilėraščių, istorinių romanų, išvertė lenkų, anglų, amerikiečių rašytojų kūrinių. 1911 – 1912 m. išleido keturių tomų „Raštus“, eilėraščių rinkinį „Iš sermėgiaus krūtinės“ (1906 m., slapyvardis Žegota), apsakymų rinkinį „Ruduo“ (1906 m.), apysaką „Žemės giesmė“ (1911 m.), tris pedagoginių ir literatūrinių straipsnių rinkinius: „Švedų liaudies švietimas“ (1911 m.), „Rytojun bežiūrint“ (1913 m.), „Mūsų dainiai“ (1913 m.), daugiau kaip 50 verstinių knygų.
Pirmojo pasaulinio karo metais Čeliabinske dirbo vokiečių kalbos mokytoju, Kustanajuje, kur įkūrė elektrinę, Petrapilio fabrike.
Grįžęs į Lietuvą 1920 m. įkūrė „Vaivos“ leidyklą, kuri leido literatūros klasikų seriją, redagavo ir leido žurnalus „Gairės“ (1923 – 1924 m.), „Krivulė“ (1923 – 1925 m.), „Gaisai“ (1930 – 1931 m.). Pats parašė apysaką „Raudonas gaidys“ (1929 m.), istorinį romaną „Magnus Dux“ (1936 m.). Yra išleidęs 61 užsienio rašytojų knygą, tuo praturtindamas lietuvių bibliotekas.
Su pirmąja žmona – rašytoja Ona Pleiryte – Puidiene, pasirašinėjusia Vaidilutės slapyvardžiu, turėjo tris vaikus: Mimozą (mirė Izraelyje), Algirdą ir Sigurdą (abu vokiečių sušaudyti). Antroji žmona buvo advokatė Stefanija Girdvainytė, su kuria susilaukė sūnaus Gedimino.
