Kostas Korsakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kostas Korsakas (1909 m. spalio 5 d. Pašvitinyje (Pakruojo raj.) – 1986 m. lapkričio 22 d. Vilniuje) – literatūros tyrinėtojas ir kritikas, poetas, vertėjas, filologijos daktaras, akademikas, profesorius.

[taisyti] Biografija

1925 m. baigė Joniškio progimnaziją, 1928 m. – septintą Šiaulių gimnazijos klasę, bet už straipsnius pogrindinėje spaudoje nuteistas 4 m. kalėti. Bičiuliai surinko parašus Lietuvos prezidentui, prašydami suteikti malonę. Šį prašymą su parašais Antanui Smetonai nunešė Juozas Tumas-Vaižgantas. Parašęs malonės prašymą pašalintas ir komjaunimo.

1928 – 1930 m. – vienas iš literatūros almanacho „Trečias frontas“ ideologų ir bendradarbių. 1931 – 1936 m. – Vytauto Didžiojo universiteto laisvas literatūros studijų klausytojas. 1933 – 1941 m. – faktinis „Kultūros“ redaktorius. Jono Radžvilo slapyvardžiu „Kultūroje“ pradėjo bendradarbiauti dar 1925 m.

1940 – 1941 m. – Valstybinės leidyklos direktorius. Prasidėjus karui 1941 – 1944 m. gyveno Rusijoje. Nuo 1944 m. – Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros profesorius, 1944 – 1956 m. – istorijos fakulteto dekanas, 1946 m. – akademikas. 1946 – 1952 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktorius. 1952 – 1984 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktorius. Nors niekada ir nebuvo komunistas, 1959 m. paskirtas LTSR Aukščiausiosios tarybos pirmininko pavaduotoju.

1976 – 1984 m. vadovavo Lietuvių kalbos komisijai prie Lietuvos mokslų akademijos. 1963 – 1983 m. – Tarptautinės baltų – slavų santykių tyrimo komisijos pirmininkas. 1965 m. – Maskvos universiteto filologijos daktaras.

Tyrinėjo lietuvių ir lietuvių kalbos kilmę, parašė literatūros kritikos darbų, enciklopedinių straipsnių.

[taisyti] Nuorodos

• Stasys Lipskis. Kostas Korsakas: Gyvenimo ir kūrybos apybraiža. Vaga, 1983 m. ISBN: 5-415-00005-4/5415000054