Laurynas Gucevičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laurynas Gucevičius (1753 – 1798 m. gruodžio 10 d.) – architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Gimė valstiečių šeimoje Migonyse (Kupiškio r. sav.), mokėsi Kupiškio, Palėvenės mokyklose, vėliau Panevėžyje. Tikrasis architekto tėvas buvo valstietis Simonas Masiulis, kurį augino patėvis Stuoka. Architekto motina-Kotryna Žekonytė-Masiulienė.
Baigęs mokyklą, Laurynas Gucevičius atvyko į Vilnių, kur tapo vienuoliu misionieriumi, 1773 – 1775 metais studijavo Vilniaus universitete, 1776 – 1777 m. – Romoje.
1778 metais išvyko į kelionę po Vakarų Europą, kur klausėsi architektūros paskaitų, susipažino su žymiausių to meto architektų kūryba. Pusantrų metų studijavo Paryžiuje pas įžymiausius to meto architektus Jacques'ą Soufflot (1713-1780), žinomą kaip Paryžiaus Panteono statytoją, bei pas Claude'ą Ledoux (1736-1806).
Grįžęs į Vilnių, tapo Masalskio Verkių ansamblio statybos architektu. 1789 – 1794 metais dėstė kartografiją ir karo inžineriją (nuo 1793 m. – profesorius), 1793 metais parengė architektūros dėstymo programą.
Laurynas Gucevičius dalyvavo 1794 m. sukilime, organizavo Vilniaus civilinę gvardiją, kuriai ir vadovavo, kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas.
Suprojektavo Vilniaus rotušę (past. 1799 m.), Vilniaus katedrą (1801 m.), Verkių rūmų ansamblio kai kuriuos pastatus, Čiobiškio dvaro rūmus ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, Sudervės bažnyčią, Vidžių (Baltarusija) teismo rotušę bei miesto viršininko namus, rekonstravo Raudonės pilį ir Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią. Sudarė Vilniaus vakarinės dalies topografinį planą.
Manoma, kad Laurynas Gucevičius kūrė projektus žinomoms didikų giminėms – Radviloms, Sapiegoms, Pacams, Tyzenhauzams ir kitiems.
 Vilniaus rotušė |
 Vilniaus katedra |
 Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia |
[taisyti] Reikšmė
Lauryno Gucevičiaus kūryba labai svarbi daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos, Lenkijos architektams. Iš jo darbų mokėsi vėlesnės Lietuvos architektų kartos. Architekto darbams būdingas formų didingumas, tūrių monumentalumas, statinio ryšys su aplinka, savitas antikinių architektūros formų traktavimas.
[taisyti] Dėl Stuokos p(r)avardės
Vaikystėje Simonas Masiulis buvo pravardžiuojamas Stuokiuku kartu su kitais toje šeimoje augusiais vaikais, vėliau remiantis šiuo faktu ir neturint papildomų archyvinių duomenų architektui ir buvo prilipdyta, be to kaip pirminė, Stuokos pavardė. Tačiau pats žymus architektas bei jo amžininkai žinojo jį tik kaip Lauryną Gucevičių. Tikėtina, kad Gucevičiaus pavarde būsimasis architektas buvo pavadintas į mokslus jį leidusios krikšto motinos Onos Gucevičienės. Vėliau šią pavardę jis ir išlaikė visam gyvenimui.
