Lina Dumbliauskaitė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lina Dumbliauskaitė (1938 m. liepos 22 d. Kaune), choro dirigentė ir pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
[taisyti] Biografija
1956 – 1960 choro dirigavimo mokėsi Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje (dėst. A. Čeičys). Mokyklą baigusi su pagyrimu, 1960 – 1965 choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (prof. A. Budriūno klasė). 1969 – 1973 choro dirigavimo žinias gilino Leningrado valstybinės N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos neakivaizdinėje aspirantūroje (prof. A. Michailovo klasė). 1974 apgynė disertaciją ir gavo menotyros kandidatės mokslinį laipsnį.
1957 – 1960 Lietuvos žemės ūkio akademijos mišriojo choro, 1964 – 1967 Lietuvos maisto pramonės ministerijos vyrų choro „Aidas" chormeisterė, kurį laiką vadovavo Kaišiadorių medicinos darbuotojų moterų chorui ir kultūros namų vokaliniams ansambliams, Trakų rajono kultūros darbuotojų moterų ir berniukų chorui. 1967 – 1969 Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto darbuotojų moterų choro ir Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų moterų vokalinio ansamblio vadovė, Vilniaus moksleivių rūmų vaikų choro chormeisterė.
1969 – 1971 vadovavo Kišiniovo (Moldavija) politechnikos instituto mišriajam chorui ir Meno instituto studentų kameriniam chorui. 1971 – 1972 Klaipėdos berniukų choro „Gintarėlis" chormeisterė, trejus metus vadovavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choro studijai. 1980 respublikinei dainų šventei parengė fakultetų Choro dirigavimo katedros merginų chorą. 1974 suorganizavo Klaipėdos mokytojų namų mišrųjį chorą ir iki 1979 jam kūrybiškai vadovavo. Chorą išmokė daug įvairių kūrinių, su juo nemažai koncertavo, jį parengė 1975 respublikinei dainų šventei, 1976 S. Šimkaus konkurse choras pelnė laureato vardą.
Pedagoginį darbą L. Dumbliauskaitė pradėjo dar studijų metais. 1967 – 1969 choro dirigavimą dėstė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedroje, 1969 – 1971 Kišiniovo meno institute, 1971 – 1981 Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose – vyr. dėstytoja, nuo 1979 docentė, studentų mokslinės draugijos vadovė, 1989 – 1991 Lietuvos muzikos akademijos choro dirigavimo katedros docentė. 1981 – 1992 Respublikinio kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto Meno ir klubininkystės katedros docentė, 1987 – 1989 Muzikos katedros vedėja. Išugdė apie 30 choro dirigentų.
1994 – 1997 Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams. Vadovauja jaunučių ir merginų chorams. 1996 – 1997 suorganizavo Vilniaus miesto jaunučių chorų festivalį ir dirigavo festivalio baigiamuosiuose koncertuose Nacionalinės filharmonijos salėje bei Operos ir baleto teatre. „Liepaičių" chorui dirigavo Belgijoje (1996) ir Vokietijoje (1997).
L. Dumbliauskaitė buvo respublikinių dainų švenčių konsultantė, Klaipėdos miesto, Kaišiadorių ir Trakų rajonų dainų švenčių dirigentė, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narė, viena iš Lietuvos chorų sąjungos organizatorių (1989), redagavusi sąjungos laikraštį „Daina“, Lietuvos steigiamojo sąjūdžio suvažiavimo (1988 m. spalio 22 d. – 1988 m. spalio 23) d. delegatė, nuo 1995 Lietuvos muzikų draugijos narė. Dalyvavo mokslinėse konferencijose, paskelbė per 70 įvairių straipsnių ir koncertų recenzijų, parašė knygų ir mokymo priemonių: „Choro tembras“ (1983), „Vokalinis ir meninis darbas saviveikliniame chore“ (1985), „Organizacinis darbas saviveikliniame chore“ (1986), „Leliumai“ – lietuvių chorinių tradicijų puoselėtojas„ (1988), „Chorinės muzikos interpretacijos klausimai“ (1989), „Intonacija ir choro menas“ (1990), „Vyrų choras „Varpas“ (1991), „Lietuvių chorinės muzikos interpretacija“ (1992). Ypač vertinga yra dešimtoji L. Dumbliauskaitės knyga „Kur eini, Lietuvos chorvedy?“ (Krantai, 2006), kurioje autorė be užuolankų kalba apie Lietuvos chorų ir jų vadovų darbo problemas, dainų švenčių repertuarinę politiką. Būdama keistuole, apsimetančia, kad nežino „gero tono“ taisyklių (taip yra rašoma knygos anotacijoje), autorė atskleidžia opias Lietuvos chorinės kultūros problemas. Knygoje netiesiogiai įvardinti žinomi choro meno profesūros atstovai, kurie yra taikliai įvardijami kaip aptariamų problemų kaltininkai. Gaila, kad nėra paskelbtos šių apgailėtinų asmenybių pavardės, tačiau jas žino tie, kurie kada nors susidūrė su Lietuvos chorine kultūra. Lina Dubliauskaitė parengė apie 15 radijo laidų chorų koncertų klausimais. 1988 pedagogė apdovanota Kultūros žymūno ženklu, 1996 jai suteikta muzikos mokytojos metodininkės kvalifikacijos kategorija.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
