Lionginas Abarius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lionginas Abarius (1929 m. rugpjūčio 8 d. Maniuliškių k., Zarasų r.), choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
[taisyti] Biografija
Pirmasis muzikos mokytojas buvo Antazavės parapijos vargonininkas Juozas Dugnas. Lionginas 1944-1945 pamaldų metu jau pavaduodavo savo mokytoją, o 1946-1948 savarankiškai vargonininkavo Avilių parapijoje (Zarasų r.). Baigęs Antazavės progimnaziją, 1948-1953 Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje pas A. Kačanauską mokėsi solinio dainavimo, o pas A. Ilčiuką choro dirigavimo. Mokydamasis dainavo ir skudučiavo Lietuvos valstybiniame dainų ir šokių liaudies ansamblyje. 1953-1958 choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. A. Budriūno klasė). Studijuodamas vadovavo Pavilnio kultūros namų chorui, buvo Vilniaus medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblio chormeisteris. Konservatoriją baigė su pagyrimu.
1956-1962 Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumo choro dirigavimo dėstytojas ir moksleivių choro studijos vadovas. Choro mokomąsias programas papildė lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniais. Jo choras koncertavo Minske, dalyvavo 1960 respublikinėje dainų šventėje. 1959-1972 Lietuvos valstybinės konservatorijos choro dirigavimo ir kitų chorvedybos disciplinų dėstytojas. Nuo 1961 Respublikinio muzikos mokytojų mišriojo choro vienas iš dirigentų, nuo 1966 meno vadovas ir vyr. dirigentas. Choras padėjo Lietuvos muzikos mokytojams chorvedžiams pakelti savo kvalifikaciją, surengė nemaža koncertų ir išpopuliarino daug įvairių kūrinių.
1963-1981 L. Abarius buvo Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos mišriojo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Į kolektyvą sutelkęs daugiau kaip 60 dainininkų, išvarė plačią muzikinės kultūros vagą. Chorą išmokė apie 1000 įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė per 700 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei svetur: Rusijoje, Tadžikijoje, Moldavijoje, Ukrainoje. Kelis šimtus kūrinių choras įrašė į magnetofono juostas ir daug jų įdainavo į plokšteles. L. Abarius rengė lietuvių kompozitorių autorinius sukakčių ir choro jubiliejinius koncertus, jo choras dainavo Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumų ir suvažiavimų koncertuose ir kituose kultūros renginiuose. Dirigentas daug dėmesio skyrė lietuvių muzikai, tačiau propagavo ir užsienio klasikų bei šiuolaikinių kompozitorių kantatų ir oratorijų žanro kūrinius. Koncertų programose buvo G. Verdi „Requiem“, S. Moniuszkos „Krymo sonetai“, J. S. Bacho Mišios h-moll, L. van Beethoveno Devintoji simfonija, F. Mendelssohno kantata-baladė „Pirmoji Valpurgijų naktis“, G. Vivaldi „Gloria“, I. Stravinskio „Psalmių simfonija“, G. Sviridovo „Patetinė oratorija“, P. Ebeno kantata „Karčioji žemė“ ir kt. Iš lietuvių kompozitorių kūrinių minėtini: J. Naujalio mišios „Švenčiausių Kristaus Žaizdų garbei“, Č. Sasnausko „Requiem“, S. Šimkaus kantata „Atsisveikinimas su tėvyne“, E. Balsio kantata „Saulę nešantis“, J. Juzeliūno trečioji simfonija „Žmogaus lyra“ ir simfonija-oratorija „Cantus magnificat“, V. Jurgučio oratorija „Donelaitis" ir kt. 1974 chorui buvo suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas.
Nuo 1981 Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 1983 vyr. dėstytojas, nuo 1986 docentas, nuo 1991 Lietuvos muzikos akademijos profesorius, 1988-1995 Choro dirigavimo katedros vedėjas.
Pertvarkė ir tobulino choro dirigentų rengimo planus, įvedė bažnytinių chorų vadovų specializaciją ir kt. J. Naujalio gimimo 120 metinių proga (1989) surengė pirmąjį jaunųjų dirigentų konkursą ir mokslinę konferenciją, o 1990 suorganizavo pirmąjį tarptautinį J. Naujalio jaunųjų dirigentų konkursą. 1989 dirigavo Baltijos muzikos akademijos studentų jungtiniam chorui Vilniuje, Leningrade, Maskvoje, Rygoje ir Taline. Išugdė didelį būrį jaunųjų choro dirigentų.
L. Abarius atliko didelį visuomeninį darbą. Nuo 1965 visų respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, 1977 3-osios respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1990 Lietuvos tautinės dainų šventės, 19941 ir 1998II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Kaune ir Vilniuje dirigentas, 1991 Baltijos studentų dainų šventės „Gaudeamus-XI“ Uogrėje (Ogre) dirigentas, moterų chorų festivalių Kretingoje ir rajoninių dainų švenčių dirigentas. Respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, choro dirigavimo valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, 1994,1996 ir 1998 suorganizavo J. Naujalio bažnytinės muzikos konkursus, sudarė dainų rinkinių chorams, parašė straipsnių ir koncertų recenzijų. Sukūrė pasaulietinės ir religinės muzikos kūrinių. Minėtinos dainos „Sedula“, „Beržas“, „Eglė“, stambūs vokaliniai kūriniai „Pavasario sonata“, „Trys spalvos“ (stalinizmo aukų atminimui; atlikta 1989 m. spalio 21 d. autoriaus gimimo 60-mečio proga), „Pavasaris“ ir kt. Skambios dirigento harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Sukūrė daug giesmių ir keletą mišių. 1994 bažnytinės muzikos konkurse už mišias „Dieve, globok jaunimą“ pelnė pirmąją premiją, o 1996 analogiškame konkurse pirmąją premiją gavo už giesmę „Atleisk man, Viešpatie“. Paminėtinos mišios „Dieve, globok Lietuvą“, giesmės „O salutaris“, „De profundis“, „Sveika, Marija“, „Iš skausmo gelmių“, „Tėve mūsų“, „Kruvinojo sekmadienio malda“, „O Dieve šventas“. 1996 išleista bažnytinės muzikos rinktinė „Iš Tavo rankos, Dieve".
L. Abariui 1967 suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas; 1995 apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu. Dirigentas išaugino sūnų Gintautą – pianistą ir kompozitorių, dukrą Dainą – chorvedę.
.
