Julius Juzeliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Julius Juzeliūnas (1916 m. vasario 20 d. Čepolės k. (dab. Latvija, Bauskės raj.), Žeimelio valsč., Šiaulių apskr.) – kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, mokslininkas – humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras.

[taisyti] Biografija

Lankė Žeimelio pradžios mokyklą, savarankiškai išmoko griežti smuiku, skambinti gitara ir fortepijonu, groti klarnetu. Giedojo Žeimelio bažnyčios chore ir iš jo vadovo Juozo Pėželio išmoko vargonuoti. Nuo 1935 m. jau pavaduodavo savo mokytoją, kai jis išvykdavo į Klaipėdoje rengiamus muzikos mokytojų kursus. Vėliau J. Juzeliūnas gavo vargonininko vietą Kyburių (Pasvalio raj.) parapijoje.

1937 – 1939 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir vadovavo karių chorui. 1939 – 1944 m. Šiaulių muzikos mokykloje mokėsi vargonuoti (dėst. Juozas Karosas), griežti altu (dėst. P. Mariukas), skambinti fortepijonu (dėst. I. Prielgauskas ir Julius Gaidelis) ir muzikos teorijos disciplinų (dėst. J. Karosas). Mokydamasis griežė altu mokyklos moksleivių styginių orkestre (dirigentas J. Karosas) ir miesto muzikinio teatro simfoniniame orkestre (dirigentas Petras Armonas).

Nuo 1940 m. kartu mokėsi ir Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje (1944 m. eksternu baigė Šiaulių berniukų gimnaziją). 1943 m. vargonų klasės baigiamųjų egzaminų programoje buvo sudėtingų kūrinių: J. S. Bacho Toccata ir fuga C-dur, M. Regerio Toccata d-moll ir F. Guilmanto Sonata.

Šiauliuose J. Juzeliūnas apie dvejus metus vargonininkavo Jėzuitų bažnyčioje, vadovavo vaikų ir nedideliam, bet pajėgiam mišriajam chorui, kuris atlikdavo Vakarų Europos klasikų religinę muziką, Juozo Naujalio mišias, Juozo Karoso, Jono Dambrausko ir Juliaus Gaidelio giesmes. Be pamaldų bažnyčioje, choras pasirodydavo viešuose koncertuose Šiauliuose ir kitur.

Nuo 1940 m. dėstė muziką Šiaulių aukštesniojoje prekybos mokykloje ir vadovavo dideliam (apie 100 dalyvių) moksleivių chorui, kurį laiką mokytojavo ir vadovavo chorui suaugusiųjų gimnazijoje.

1944 – 1948 m. Kauno konservatorijoje studijavo kompoziciją (prof. Juozo Gruodžio klasė); instrumentuotę dėstė Antanas Budriūnas, fortepijono discipliną S. Vainiūnas, muzikos kūrinių analizę J. Nabažas. Studijų metais vargonininkavo Kauno jėzuitų bažnyčioje, kaip vargonininkas pasirodydavo ir viešuose koncertuose.

1946 – 1948 m. vadovavo Lietuvos kūno kultūros instituto studentų chorui ir įvairiems vokaliniams ansambliams, koncertavo Kaune ir periferijoje. Konservatoriją baigęs su pagyrimu, 1949 – 1952 m. studijavo kompoziciją Leningrado N. Rimskio-Korsakovo valstybinės konservatorijos aspirantūroje (prof. V. Vološinovo klasė). 1954 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Lietuvių liaudies daina kai kurių lietuvių tarybinių kompozitorių simfoninėje kūryboje“, o 1972 m. – daktaro disertaciją „Akordo sandaros klausimu“ (išleista 1972 m.). Kaip mokslininkas J. Juzeliūnas tyrinėjo lietuvių muzikos folklorą (sudarė jo klasifikavimo sistemą pagal melodijų atraminius tonus) ir egzotiškas neeuropines muzikines kultūras – tuo tikslu lankėsi Afrikos ir Azijos šalyse.

Nuo 1948 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, 1954 – 1966 m. – valdybos pirmininko pavaduotojas, vėliau – valdybos tarybos narys. Nuo 1957 m. – Kompozicijos katedros docentas, nuo 1970 m. – profesorius, išugdė daugiau kaip 40 kompozitorių. 1991 – 1995 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys. Padėjo organizuoti dainų šventes ir kitus kultūros renginius.

Nuo 1988 m. – Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir veiklus dalyvis, vėliau – Sąjūdžio seimo tarybos narys, dirigavo Sąjūdžio mitinguose. Yra komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti (nuo 1991 m. Represijų Lietuvoje tyrimo centras) tarybos pirmininkas, 1989 – 1991 m. – Sovietų Sąjungos liaudies deputatas.

1954 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo, 1966 m. – liaudies artisto garbės vardai, 1991 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 1996 m. – Gedimino IV laipsnio ordinu. Mirė 2001 m. Vilniuje.

Sūnus Tomas Juzeliūnas yra kompozitorius. Kitas sūnus Gediminas Juzeliūnas yra fizikas, fizinių mokslų habilituotas daktaras, o duktė Danguolė Juzeliūnaitė – lituanistė.

[taisyti] Kūryba

Kompozitorius sukūrė daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai operos „Sukilėliai„ (1957 m.) ir „Žaidimas“ (1968 m.), baletas „Ant marių kranto“ (1953 m.), 6 simfonijos ir kiti simfoniniai bei kameriniai kūriniai. Minėtina vokalinė-simfoninė poema „Pelenų lopšinė“ (1963 m.), trečioji simfonija „Žmogaus lyra“ (1965 m.), simfonija-oratorija „Cantus magnificat“ (1979), penktoji simfonija „Lygumų giesmės“ (1982 m.) ir šeštoji „Patarlių simfonija" (1987 – 1991 m.). Šiuose kūriniuose svarbūs choriniai epizodai, kuriems atlikti reikia gana pajėgių kolektyvų.

Chorai yra pamėgę J. Juzeliūno dainas a cappella „Sudeginkit mane“, „Akmenėlis turi šaltą širdį“, „Bangų barami“, išplėtotą J. Naujalio dainą „Lietuva brangi" ir kt.

Jaunystėje kompozitorius rašė ir religinę muziką: „Atleisk man, Viešpatie“, „Iš Tavo rankų, Dieve“, „Keleivio malda“, „Kėlėsi Kristus“. J. Juzeliūno kūriniai pelnė tarptautinį pripažinimą. Baletas „Ant marių kranto" pastatytas ne tik Vilniuje, bet ir Rygoje, Taline, Lvove, simfoniniai ir kameriniai kūriniai skambėjo Rusijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Italijoje, JAV ir kitur.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.