Luigi Pirandello
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Luigi Pirandello (Luidžis Pirandelas, 1867 m. liepos 28 d. – 1936 m. gruodžio 10 d.) – italų rašytojas, 1934 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija.
[taisyti] Biografija
Gimė ir augo Sicilijoje. Jo tėvas kovojo Garibaldžio kariuomenėje dėl Italijos išsivadavimo. Pirandelas studijavo Palermo ir Romos universitetuose. 1891 m. Bonos universitete apgynė disertaciją iš italų dialektologijos. Dėstė Romos universitete.
Pirandelas išgarsėjo savo teatru, „Teatro d'arte“, kurį įkūrė Romoje. Gastrolės Europoje ir Amerikoje atnešė jo teatrui pasaulinę šlovę.
[taisyti] Kūryba
Kūrybinį kelią pradėjo eilėraščiais. Domėjosi verizmu. Vėliau rašytojas susikūrė savo iliuzinį, įsivaizduojamą pasaulį visai kitokį, kokį matome mes, ir tai tapo jo daugelio kūrinių tema. Kiekvienas romano herojus turi savo kaukę su kuria vaidina tragikomiškame spektaklyje – gyvenime. Pirandelas garsėjo ir kaip novatoriškas dramaturgas. Jis atsisakė tradicinės dramos formos, kėlė naujas filosofines ir psichologines problemas. Spektakliai pagal rašytojo dramas statomi pasaulio teatruose. Pirandelas parašė daugiau nei du šimtus novelių, kurios išleistos penkiolikos tomų rinkiniuose „Metų novelės“ (1922-1937).
- Dramos: „Taip yra, jeigu jums atrodo“ (1918), „Šeši personažai ieško autoriaus“ (1921, „Henrikas IV“ (1922), „Aš tokia, kokios tu nori“ (1930).
- Novelių rinkiniai: „Meilė be meilės“ (1894).
- Poezijos rinkiniai: „Reino elegijos“, „Džiaugsmingas skausmas“ (1889).
- Romanai: „Velionis Matija Paskalis“ (1904), „Vienas, nė vieno, šimtas tūkstančių“ (1926).
- Vertimai: į italų kalbą Johano Volfgango Gėtės „Romos elegijas“.
