Monopolija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Monopolija (iš graikų kalbos: monos, vienas + polein, parduoti) – padėtis rinkoje, kai egzistuoja tik vienas tam tikros prekės ar paslaugos pardavėjas. Susiklosčius tokiai padėčiai konkurencijos nelieka, o visi pirkėjai tampa visiškai priklausomais nuo monopolisto.
Artima monopolijai situacija yra kartelinis susitarimas, t. y. oligopolinė rinka, kuria besidalinantys pardavėjai koordinuoja savo veiksmus nustatydami kainas bei prekės ar paslaugos pardavimo sąlygas.
Daugelio valstybių įstatymai riboja monopolijų kūrimąsi ir siekia užtikrinti konkurenciją rinkoje, arba įstatymiškai reglamentuoja monopolinę padėtį rinkoje užimančių įmonių veiklos sąlygas.
Monopolija yra vienas iškreiptos konkurencijos atvejų. Atvirkštinė padėtis (daug pardavėjų, bet tik vienas pirkėjas) vadinama monopsonija.
Nukrypimai nuo teisingos konkurencijos | |
Monopolija | Oligopolija | Oligopsonija | Monopsonija | Monopolistinė konkurencija | Informacijos trūkumas |