Mykolas Kazimieras Oginskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mykolas Kazimieras Oginskis, lenk. Michał Kazimierz Ogiński (1728 m. Varšuvoje – 1800 m. sausio 31 d. Varšuvoje) – vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos karinių ir politinių veikėjų. Poetas, dailininkas, meno mecenatas, muzikas, kompozitorius, knygų leidėjas.
Turinys |
[taisyti] Giminė ir dvarai
Kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, tėvas Juzefas Tadas Oginskis (1700-1736 m.), motina Ana Karibut-Višniovecka (1695-1732 m.) iš Lietuvos Višnioveckių giminės.
Žmona (vedė 1761 m.) kunigaikštytė Aleksandra Čartoriska (1730-1798 m.) iš Lietuvos Čartoriskių giminės, jos tėvas Frederikas Mykolas Čartoriskis (1696-1775 m.), motina Eleonora Monika Valdeštein (1707-1795 m.). Žmonos pirmasis vyras (ištekėjo 1748 m. lapkričio 21 d.) buvo Mykolas Antanas Sapiega (1711 m. kovo 10 d. Karaliaučiuje -1760 m. spalio 11 d. Slonime). Palikuonių neturėjo.
M.K.Oginskis valdė Slonimą, pasistatydino jame puošnią rezidenciją, kurioje turėjo orkestrą ir buvo įkūręs operos teatrą (veikė 1764-1784 m., jame buvo italų operos ir vietos baudžiauninkų baleto trupės).
Jis taip valdė ir Švėkšnos dvarą. 1766 m. Vilniuje nusipirko Sluškų rūmus.
[taisyti] Biografija
1748 m. Lietuvos lauko raštininkas (notaras), 1749 m. karališkojo dvaro pulkininkas, 1764-1768 m. Vilniaus vaivada. 1764 m. buvo pretendentas į Lietuvos ir Lenkijos karūną, bet pralaimėjo Stanislovui Poniatovskiui.
1768 m. vasario 29 d.-1793 m. liepos 6 d. Lietuvos Didysis etmonas. 1771 m. prisijungė prie Baro konfederacijos. 1771 m. pralaimėjo Stolovičių mūšį Rusijos imperijos kariuomenei, kuriai vadovavo Aleksandras Suvorovas.
1770, 1780 ir 1790 m. senatorius. 1793-1795 m. paskutinysis LDK iždininkas.
[taisyti] Veikla
1753-1761 m. ir 1782-1787 m. diplomatiniais ir tarnybiniais reikalais ne kartą lankėsi Vakarų Europoje, matė iš arti joje prasidedančią pramoninę revoliuciją ir pats stengėsi, kad Lietuva neatsiliktų. Steigė pramonės įmones ir manufaktūras Lietuvoje ir Baltarusijoje. Nutiesė kelią Pinskas – Volynė. 1777 m. įsteigė spaustuvę (veikė iki 1782 m.).
1765-1784 m. jo rūpesčiu buvo pastatytas 54 km ilgio Nemuno-Pripetės kanalas, kuriuo buvo sujungti Nemuno intakas Ščara, Pripetės intakas Jaselda ir Dniepras. Kanalas atvėrė vandens kelią iš Baltijos jūros į Juodąją jūrą ir į Konstantinopolį. Kunigaikštis kanalo statybai paaukojo 12 milijonų auksinių. Kanalas buvo pavadintas M.K.Oginskio vardu.
Daugelį metų globojo savo trečiosios eilės pusbrolio Andriaus sūnų Mykolą Kleopą Oginskį (1765-1833 m.). Palaidotas Varšuvos Povonzkų kapinėse.
[taisyti] Kūryba
Sukūrė operų, pats piešė ir tapė, globojo muzikus, artistus, dailininkus, išleido pasakų ir poezijos rinkinių.
