Nida
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Nida | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Nida
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Neringa | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Nida – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje; administracinis Neringos savivaldybės centras.
Nida yra kurortinė gyvenvietė, kiekvieną vasarą sulaukianti apie 50 000 turistų – daug iš Lietuvos ir nemažai iš Vokietijos. Yra didelės kopos (žymiausia – Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu), Urbo kalno švyturys, Žvejo etnografinė sodyba, Gintaro galerija-muziejus, Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia (aptarnauja visą Neringą), liuteronų bažnyčia (pastatyta 1888 m.), greta bažnyčios – senos kapinės, kuriose galima pamatyti iš lentų padarytus antkapinius paminklus-krikštus.
Nidoje yra vidurinė mokykla, istorijos muziejus, Tomo Mano namelis-kultūros centras, turintis muziejaus statusą (čia yra įdomi ekspozicija ir vyksta įvairūs renginiai), Gintaro galerija, kurioje eksponuojami ne tik šių laikų dailininkų darbai iš gintaro, bet ir archeologiniai radiniai. Nidos kraštotyros muziejuje galima susipažinti su vietos gyventojų buitimi ir kultūra, tradiciniais užsiėmimais – žvejyba, varnų gaudymu ir kt. Išlikę senų, XIX-XX a. sandūros namelių ir vilų. Prie marių yra uostas, valčių prieplauka, jachtų klubas.
Nidos istorijoje atsispindi visos Kuršių nerijos praeitis. Sena tai gyvenvietė, XVIII a. iš palvės persikėlusi į pamarį, vėliau priėmusi kitų, užpustytų gyvenviečių pabėgėlius. Šiandien Nida – užmario kultūros centras, be galo miela savo senomis žvejų sodybomis, jaukiais kiemeliais, gražia marių pakrante. Iki Pervalkos yra nutiestas dviračių takas (12 km), nuomojami dviračiai. Nidoje yra poilsio ir nakvynės namai, viešbučiai.
Turinys |
[taisyti] Gamta
Įspūdingos šalia Nidos esančios kopas, kuriose yra prancūzų belaisvių kapinės. Kopomis susižavėjo ir 1965 m. Nidoje lankęsis Nobelio literatūros premijos laureatas, prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras. Čia padaryta garsioji A. Sutkaus nuotrauka „Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“, kuri įkvėpė prancūzę skulptorę Roseline Granet.
Prie Nidos yra išlikę senų pajūrio pušynų fragmentų.
[taisyti] Istoriniai faktai
- 1603-1606 metais Nidoje siautė maras.
- 1874 m. ant apželdinto Urbo kalno pastatytas Nidos švyturys. Tačiau vėliau jis buvo sunaikintas nacių. Atstatytas 1945 m. ir 1953 m. sovietų.
- Nobelio premijos laureatas Tomas Manas 1930-1932 m. vasarą gyveno Nidoje. Jo vasarnamis išlikęs iki šių dienų ir tapęs kultūriniu centru su maža memorialine ekspozicija, skirta Tomui Manui.
[taisyti] Padavimas
Arti Nidos kranto, Kuršių mariose gyveno paslaptinga mergelė. Giedromis naktimis vandenyse iškyla maža salelė, kurioje pasirodo ši mergelė, pasipuošusi lelijų vainiku. Jos dainos labai žavi ir skamba visoje apylinkėje. Šitaip gražuolė prisivilioja į savo salelę, kurioje amžiais žaliuoja medeliai, viešpatauja palaima, o širdį apima laimė. Jeigu kas nors patiki jos daina, šoka į bangas ir plaukia į salelę, bet neilgai ten džiaugiasi: staiga atsiveria kiaurymė ir praryja atplaukusį su visa sala. Šitaip žuvo daug jaunuolių, sužavėtų tos grakščios mergelės dainų.
[taisyti] Šaltinis
- Nidos mergelė / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 159 psl. Kaunas, 1940.
