Nihilizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nihilizmas (lot. nihil – „niekas“) – filosofijos kryptis, teigianti, kad pasaulio ir žmogaus egzistavimas neturi jokios prasmės, tikslo arba ypatingos vertės. Paprastai nihilistai teigia, kad Dievas neegzistuoja (Dievo mirtis), tradicinės moralės nuostatos klaidingos, gyvenimas yra beprasmis, todėl vieni veiksmai negali būti laikomi geresni nei kiti.
Neretai nihilistiniais judėjimais vadinti dadaizmas, dekonstruktyvizmas, pankų judėjimas. Kai kurie istoriniai laikotarpiai taip pat charakterizuojami kaip nihilistiniai, pavyzdžiui, Baudrillardas nihilistine vadina visą postmoderniąją epochą; krikščioniškieji teologai ir mąstytojai tiek modernizmo, tiek postmodernizmo laikotarpius teigia esančius bedieviškais, todėl jiems taip pat taiko nihilizmo laiko vardą.
Ryškiausias nihilizmo filosofas buvo Friedrich Nietzsche, paskelbęs krikščioniškojo dievo mirtį.
Nihilizmas – rusų XIX a. vid. visuomeninės minties srovė, priešiška reakcinėms bajoriškosios kultūros tradicijoms ir principams.
