New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Pankai - Vikipedija

Pankai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pankai muzikos festivalyje
Pankai muzikos festivalyje

Pankaipunk subkultūros, gyvenimo ir kūrybos stiliaus, pasireiškiančio muzikoje, madoje, vaizduojamajame mene ir kitur šalininkai.

Žodžiu punk kažkada buvo vadinamos prostitutės, o XX a. jis įgavo purvo, atmatų, šiukšlių reikšmę. Žinoma, kad apie 1950 m. žodžiu punk Amerikos kalėjimuose buvo vadinami atstumtieji kaliniai. Šiomis dienomis angliškai kalbančiame pasaulyje žodis punk vis dar gali būti įžeidžiantis tais atvejais, kai jis taikomas žmogui, kuris nėra pankų judėjimo narys.

Turinys

[taisyti] Istorija

Punk kultūra pradėjo formuotis JAV apie 1970 m. kaip atsvara tam tikriems tuo metu bepopuliarėjančiam glam rokui (rokui su pop muzikos elementais). Pagreitį judėjimas įgavo persikėlęs į Didžiąją Britaniją. Išskiriamos dvi punk judėjimo bangos: pirma (1976-1985) ir antra (po 1985). Pankroko aukso amžiumi laikomas aštuntojo dešimtmečio vidurys ir antroji jo pusė.

[taisyti] Ideologija

Pankų ideologijai rūpi individo teisė į laisvę ir mažiau apribotas gyvenimo būdas. Įprastinė pankų etika yra radikali ir atsisako susitaikymo su visuomenės normom.

Pankų politiniai įsitikinimai gali būti įvairaus spektro, tačiau dažnai pankai būna apolitiški arba laikosi kairiųjų pažiūrų. Judėjimui nemažai įtakos turėjo anarchistinė filosofija (Petro Kropotkino, Phakio Beyo veikalai). Dažnai pankų įsitikinimai susiję su anarchizmu, anti-autoritarizmu, anti-nacionalizmu (nors yra ir pankų nacionalistų), anti-militarizmu(pacifizmu), anti-kapitalizmu, anti-rasizmu, anti-seksizmu, anti-heteroseksizmu, ekologija, vegetarizmu, gyvūnų teisėm. Plačiai judėjime yra paplitęs Pasidaryk-pats (angl. DIYDo It Yourself).

[taisyti] Išvaizda

„Irokėzas“ – pankų šukuosenos žargoninis pavadinimas
„Irokėzas“ – pankų šukuosenos žargoninis pavadinimas

Pankai siekia peržengti padorumo ribas, sukurti iššūkį, todėl naudoja teatrališkai atrodančius rūbus, kirpimą, kosmetiką, papuošalus, tatuiruotes.

Dažnai pankai vilki siaurus cigaretės formos džinsus, marškinėlius su iššaukiančiom aplikacijom, odinius švarkus ar striukes (dekoruotus grupių logotipais ir ženkliukais), sportbačius, riedlentininkų ar kareiviškus batus.

Pankų mada įvairius daiktus adaptuoja estetinėms reikmėms: rūbai susegami žiogeliais, aprašinėjami markeriais ar kitokiais dažais, juodas šiukšlių maišas gali tapti suknele ar sijonu. Oda ir vinilas taip pat naudojami, galbūt dėl savo sąsajų su seksualine praktika (bondažu, sadomachizmu).

Tradicinė pankų šukuosena – „skiauterė“, nudažyta ryškia, nenatūralia spalva. Pankai naudoja žiogelius ir skutimosi peiliukus kaip papuošalus, dažnai parodo savo simpatijas tam tikrai grupei ar idėjai, įsisegdami ženkliuką ar užsisiūdami lopą su logotipu, atspindinčiu idėją (pavyzdžiui, ankstyvieji pankai dažnai naudodavo svastikos simbolį, kad sukeltų šoką, tačiau dabar dauguma pankų yra antirasistai ir verčiau segasi nubrauktą svastikos simbolį).

Kai kurie pankai yra nusiteikę prieš bet kokią madą, ir teigia, kad vienyti turi muzika, o ne mada. Tai dažniausiai pastebima hardcore punk subkultūroje.

[taisyti] Gyvenimo būdas

Dažniausiai pankai įsitraukia į punk pirmaisiais vidurinės mokyklos metais. Daug pankų tęsia dalyvavimą subkultūroje tik kelis metus, o kai kurie tam atiduoda visa gyvenimą. Nors nepilnamečiai yra pagrindinė amžiaus grupė, yra ir daug suaugusių, kurie laikosi pankiško mentaliteto (nors ir ne visi save laiko pankais, arba tiesiog to nedeklaruoja). Kai kurie pankai palieka subkultūrą, iškeisdami ją į vyraujančią kryptį. Tokie pankai dažnai vadinami „parsidavėliais“.

Tipiškas pankas yra baltasis vidutinės klasės atstovas. Subkultūroje dominuoja vyrai, išskyrus riot grrrl judėjimą. Nors pankai dažniausiai yra anti rasistai, subkultūroje dominuoja baltieji.

Yra pankų elgetų, benamių, freganų, skvoterių, ir gyvenančių kitais visuomenėje nepopuliariais būdais.

Kelios pagrindinės figūros pankų judėjime mirė nuo narkotikų perdozavimo ar savižudybių. Lengvųjų narkotikų vartojimas gana paplitęs punk subkultūroje, išskyrus streitedžerių (angl. straight edge) judėjimą.

[taisyti] Muzika

Pankų muzika, vadinama pankroku, yra pats svarbiausias punk kultūros aspektas. Dažniausiai tai specifinė roko muzikos rūšis, nors kartais įtraukiami elementai ir iš kitų muzikos stilių. Dažnai pankrokas jungia nesudėtingas aranžuotes, ir šokiruojančius tekstus, kurie deklaruoja pankų vertybes. Pankrokas dažniausiai grojamas grupėse, yra neigiamas požiūris į solo atlikėjus.

Žymiausia grupė Sex Pistols, priskiriama antrajai judėjimo bangai.

[taisyti] Vizualinis menas

Pankų menas – tai albumų viršeliai, koncertų skrajutės, zinai. Dažnai pankų menas tiesiogiai susietas su politiniais klausimais, kaip, pavyzdžiui, socialinė nelygybė. Naudojami šokiruojantys įvaizdžiai, kurie sukelia įvairius išgyvenimus žiūrovui. Dauguma ankstyvųjų darbų buvo juodai balti, nes buvo platinami zinuose ir dauginami kopijavimo aparatais. Pankų menas suvaidino svarbią rolę trafaretų mene, kurio pradininkas buvo Crass.

Dažnai pankų mene naudojamas koliažas (Crass, Jamie The Stuckism judėjimas), karikatūra, komiksai.

[taisyti] Šokis

Pankų subkultūroje išsivystė įvairių šokių stilių, kai kurie iš jų gali pasirodyti chaotiški ir žiaurūs. Kai kurie pankų koncertai atrodo kaip mažos riaušės. Šokio stilius, dažniausiai siejamas su punk judėjimu, yra pogo. Nardymas nuo scenos (stage diving) ir žmonių leidimas per rankas virš galvų (crowd surfing) siejami su pirmosiomis pankų grupėmis, tokiomis kaip The Stooges. Ska punk muzikos stilius propaguoja sumodernintą „skankinimo“ versiją. Hardcore šokis išsivystė vėliau iš visų šių stilių.

[taisyti] Literatūra

Punk kultūra paliko didžiulį kiekį poezijos ir prozos. Jim Carroll ir Patti Smith yra keli punk poezijos autoriai.

Pankai turi savo pogrindinę spaudą, pasirodančią zinų forma. Čia galima rasti naujienas, kultūrinę kritiką, apžvalgas, interviu. Svarbūs pankų zinai yra „Maximum RocknRoll“, „Punk Planet“, „Cometbus“. Apie šią kultūrą buvo išleisti keli romanai, biografijos, autobiografijos, komiksų knygos.

[taisyti] Filmai

Yra sukurta daug filmų apie punk kultūrą, pankroko muzikiniai klipai ir punk riedlentininkų video – įprastas video menas. Kelios žymios grupės vaidino filmuose (pvz., Ramones filme „Rock‘n‘Roll High School“ ir Sex Pistols filme „The Great Rock‘n‘Roll Swindle“). Garsūs punk filmų režisieriai yra Derek Jarman ir Don Letts.

[taisyti] Susijusios subkultūros

  • Skinai arba Skinheadai (angl. Skinhead)
  • Hardcoreriai ar hardkorovcai (angl. hardcore)
  • Streitedžeriai (angl. straight edge)
  • Rasta, rastamanai arba rastafariečiai (angl. Rasta)

[taisyti] Bendruomenė

Pankai suformuoja vietinę sceną, kuri gali turėti vos tuziną ar kelis tūkstančius narių. Tipiška punk scena yra sudaryta iš grupių, fanų, nepriklausomų leiblų, leidžiančių įrašus, zinų publikuotojų ir menininkų.

Skvotai vaidina svarbų vaidmenį kai kuriose punk bendruomenėse, suteikdami pastogę ir kitą paramą (pvz., skvotai kartais tampa vieta apsistoti gastroliuojančioms punk grupėms).

[taisyti] Judėjimas Lietuvoje

Lietuvoje pankai atsirado apie aštuoniasdešimtuosius. Tai buvo būdas protestuoti prieš sovietų valdžią, tačiau Lietuvoje perimti daugiau išoriniai negu vidiniais bruožai. Įsikūrė pirmosios pankroką grojančios grupės, pradėti organizuoti pankroko festivaliai, spausdinami zinai. Vėliau pankų judėjimas buvo kiek prigesęs, bet dabar vėl jaučiamas pakylėjimas. Veikia keli pankų ir kitų giminingų judėjimų susibūrimo ir kultūros centrai:

[taisyti] Zinai

Šiuo metu leidžiami zinai (fenzinai):

[taisyti] Nuorodos

Knyga „Panko filosofija ne vien triukšmas“.

  • Hardcore.lt Vienas didžiausių Lietuvos pogrindinės kultūros tinklalapių.

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu