Nikodemas Švogžlys-Milžinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899 m. kovo 29 d. Trėbučiuose, Švenčionių raj. – 1985 m. sausio 20 d.) – kunigas, rašytojas, kraštotyrininkas.

[taisyti] Biografija

Studijavo Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijose. 1925 m. įšventintas į kunigus. Dirbo įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose, o paskutinius savo gyvenimo metus praleido Kernavėje ir Vievyje. Kernavėje tyrinėjo jos praeitį, įsteigė apylinkės senienų muziejų.

Daug rašė į to meto Lietuvos ir išeivijos periodinę spaudą. Parašė veikalus „O Šventasis Vilniau“, „Vilniaus Aušros Vartai“, „Vilniaus sūnūs“, „Kaišiadorių vyskupijos istorija“, „Vyskupas Juozapas Kukta“, „Mūsų Švenčionys“, „Mano gyvenimo pasaka“, taip pat parengė keleto parapijų istorijas, rankraščiuose liko kelios monografijos.

Nacių okupacijos metais gynė ir globojo pasmerktus mirčiai žydus. Po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Palaidotas Kernavės bažnyčios šventoriuje.

2001 m. išleista biografinė knyga „Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino gyvenimas ir kūryba“.