Fluoras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fluoras (F) | |
---|---|
Periodinė grupė | |
Atomo numeris | 9 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
18,9984032(5) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
57 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1681 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
1s2 2s2 2p5 |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
72 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
3,98 (pagal Paulingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
-1 |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
1,696 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
31,304 J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
0,0279 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
53,55 K |
Lydymosi šiluma |
0,26 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
85 K |
Garavimo šiluma |
3,2698 kJ/mol |
Molinis tūris |
11,20 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
kubinė |
Gardelės periodas |
? Å |
Fluoras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas F (lot. fluorum), eilės numeris 9. Tai nuodingos halogeninės dujos, chemiškai pats aktyviausias ir didžiausio elektroneigiamumo elementas. Gryname pavidale labai pavojingas, gali sukelti rimtus nudegimus.
Pirmą kartą aprašytas kalcio fluorido formoje 1529 metais, kai Georgius Agricola panaudojo šią cheminę medžiagą metalų ir mineralų lydymui. Pirmasis 1886 m. fluorą izoliavo Henri Moissan, už tai 1906 metais apdovanotas Nobelio chemijos premija.
Fluoro junginiai buvo žinomi nuo XIX a pradžios, bet niekam nepavyko surasti cheminės reakcijos, tinkamos išskirti laisvą fluorą, F2. Tik 1886 m H. Moissan'ui pavyko pagaminti F2(d) elektrolizės būdu. Jis elektrolizavo HF tirpalą išlydytame KHF2 (vandenilio difluorido jone egzistuoja stipri vandenilinė jungtis tarp H+ ir dviejų F- jonų, [F-H-F]-). Iki šiol Moissan'o metodas yra vienintelis pramoninis F2 gamybos metodas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Fluorui vardą suteikė žymiausias mineralas, iš kurio šis elementas išgaunamas – fluoritas. Lydomas šis mineralas tampa labai skystas (lot. fluere – tekėti).