Pascal
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Programavimo kalba Pascal (Paskalis) – kalba, daugiausiai naudojama švietimo įstaigose programavimo kalbų pagrindų mokymui.
Kalbą sukūrė Niklausas Virtas (Niklaus Wirth) 1970 metais kaip priemonę, skatinančią studentus programuoti struktūriškai. Kalba sukurta Algol kalbos pagrindu ir pavadinta matematiko bei filosofo Blezo Paskalio (Blaise Pascal) garbei.
Turinys |
[taisyti] Sintaksė
Pagrindinės taisyklės:
- kiekviena programa prasideda
program
baziniu žodžiu (nebūtinai) ir baigiasi tašku (.) - sakinių blokai apgaubiami baziniais žodžiais
begin
irend
- didžiosios ir mažosios raidės Paskalyje neskiriamos, taigi 'Program', 'PROGRAM' ar 'program' reiškia tą patį.
- sakiniai skiriami kabliataškiais (;)
- visi kintamieji turi būti iš anksto apibrėžti nurodant tipą.
Paprasčiausios Paskalio kalba parašytos programos pavyzdys:
program Labas_pasauli; begin WriteLn('Labas, Pasauli!'); end.
[taisyti] Kompiliatoriai
- FreePascal
- Turbo Pascal
- GNU Pascal kompiliatorius
- Delphi
[taisyti] Istorinės žinios
Kuriant Pascal, buvo remtasi naujausiomis (struktūrinio) programavimo idėjomis, bandant jas apibendrinti, tad Pascal tapo ne tik mokomąja, bet ir konceptualia kalba, padariusia labai stiprią įtaką daugumai vėliau sukurtų kalbų, pvz., C. Bandant patobulinti Pascal, buvo sukurtos tokios kalbos, kaip Ada, Modula-2 ir Oberon. Pascal padarė beveik nesulyginamą įtaką kompiliatorių kūrėjams: Pascal sintaksė buvo kuriama taip, kad būtų galima kompiliuoti vienu praėjimu (kintamųjų, procedūrų, etc. deklaravimas), todėl atsirado galimybė vykdyti atitikimo tarp programų tekstų ir generuoto kodo analizę. Analizuojant Pascal kompiliavimo metodus, buvo sukurtas USCD Pascal kompiliatorius bei virtuali mašina, skirta Pascal pseudokodo vykdymui, davusi pradžią vėliau kurtoms virtualioms mašinoms, ypač – Java.