Pietryčių lyguma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pietryčių lyguma – smėlėta lyguma Lietuvos pietryčiuose.
Pietryčių lyguma eina ruožu nuo Ignalinos į pietvakarius per Pabradę, Nemenčinę, Vilnių, Varėną, Kapčiamiestį, pereina į Baltarusiją ir Lenkiją.
Pietryčių lyguma yra tarp Baltijos, Švenčionių, Ašmenos, Gardino aukštumų ir Lydos plynaukštės. Yra 4 plačios jos dalys: Žeimenos, Vilnios, Merkio vidurupio-Vokės, Merkio žemupio-Katros lygumos. Kiekvienoje jų, einant iš šiaurės vakarų į pietryčius, yra 4 paviršiaus ruožai: žvirgždinga banguota zandrinė lyguma, plokščias smėlingas senslėnis, žemyninės kopos ir limnoglacialinė lyguma.
Per pietryčių lygumą teka Žeimena, Neris, Vokė, Merkys, Nemunas, Baltoji Ančia. Yra Baltosios Vokės, Čepkelių raisto, Margių pelkės.
Apie 1/2 pietryčių lygumos teritorijos užima miškai: Ažvinčių, Labanoro, Pabradės, Lavoriškių, Rūdninkų, Dainavos, Kapčiamiesčio.
