Povilas Karazija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Povilas Karazija (1887 balandžio 29 d. Mazgeliškiuose (Kupiškio raj.) – 1955 m. lapkričio 28 d. Kaune) – pedagogas, numizmatas, bibliofilas, kultūros ir visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
Mokėsi Kupiškio pradžios mokykloje, Mintaujos ir Šiaulių gimnazijose, pastarojoje 1907 m. baigė 4 klases. 1905 – 1907 m. revoliucinių įvykių dalyvis, Lietuvos socialdemokratų partijos organizatorius Šiauliuose. 1908 m. Petrapilyje įgijo mokytojo cenzą ir buhalterio specialybę.
Nuo 1909 m. mokytojavo Šančiuose, Vidiškiuose, Kirkliuose. 1914 m., prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui, mobilizuotas į rusų kariuomenę. 1917 m. Voroneže dirbo Lietuvių karo pabėgėlių komitete.
1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Vilniaus lietuvių gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. 1919 m. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos organizatorius, Vilniaus mokytojų sąjungos pirmininkas. Lenkams uždarius lietuvišką gimnaziją, dirbo Lietuvių kredito kooperatyve. Laikraščių „Valstietis“, „Rytų Lietuva“, „Vilniaus aidas“, „Vilniaus žodis“ redaktorius. 1933 m. – „Kultūros“ draugijos Vilniuje steigėjas, nuo 1935 m. – pirmininkas.
1936 m. Vilniaus vaivados Bocianskio įsakymu ištremtas iš Vilniaus, gyveno Varšuvoje, kur tęsė visuomeninę veiklą. 1937 m. sausio 28 d. suimtas ir išvežtas į Lietuvą.
Nuo 1938 m. balandžio 5 d. iki 1949 m. dirbo Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės istorijos skyriaus vedėju ir numizmatu Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Surinko Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos istorinių monetų kolekciją.
