Puvočiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Merkinės seniūnijoje žr. Puvočiai (Merkinė).

Puvočiai

Artimiausias miestas
Savivaldybė	Varėnos rajonas
Seniūnija	Marcinkonių seniūnija
Gyventojų skaičius	71 (2001 m.)

Puvočiai – kaimas Dzūkijos nac. parke, Varėnos rajone, tarp Merkinės ir Marcinkonių. Pro kaimą teka Merkys. Viename kaimo gale į Merkį įteka Skroblaus, kitame – Grūdos upeliai.

[taisyti] Gyventojai

Puvočių kaimas nuo seno laikomas etnografiniu, jame kalbama vietine dzūkų tarme, išlikę daugelis girinių dzūkų apeigų ir papročių. Moterys audžia, moko rankdarbių, kepa duoną ir gamina dar daug tradicinių dzūkų patiekalų.
Šiame kaime veikia garsus Lietuvoje etnografinis ansamblis. Ansamblio narių amžiaus vidurkis – 65 metai. Moterys segi motulių kuparinėse skryniose surastais undarokais (sijonais), apsirengę savo pačių pasisiūtomis bliuzelėmis, ryši skepetaitėmis su pabrovėliais (nėrinais). Dainininkės dainuoja dar vaikystėje iš tėvų ir senelių išmoktas savo kaimo dainas, pasakoja „ščyras praudas“, šoka „darželėlius“. Dalyvauta visose Pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniuose festivaliuose „Baltica“ (vykusiuose Lietuvoje), „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje ir kitur; koncertuota Vokietijoje, Lenkijoje, beveik visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Puvočių etnografinis ansamblis dainuoja ir savo kaime skambėjusias partizanų dainas. Puvočiuose prieš 140 metų gyveno 500 gyventojų. Neaišku, kas nutiko, kad po 40 metų jų liko tik 254. Dabar Puvočiuose gyvena 66 gyventojai, ansamblyje dainuoja tik aštuonios moterys.

Puvočių ansamblio moterys

[taisyti] Kaimas

Kaime yra apie 38 sodybos su išlikusiais senoviškais namais, kluonais, svirnais, dzūkų vadinamomis „butkėmis“(butkė – nedidelis namelis kieme, naudojamas vasarą), girininkija. Taip pat kaimo gale yra nedidukės, tačiau jaukios ir tvarkingos kapinaitės. Žvelgiant pro kapinaičių tvorą, išvysime čiurlenantį Merkį.

Puvočiuose yra pastatas, kuriame seniau buvo aštuonmetė mokykla, biblioteka, ambulatorijos punktas, paštas, tačiau viskas buvo uždaryta, o po kiek laiko nupirkta universiteto. Puvočiuose ramumu ir gamtos teikiamais malonumais mėgavosi rašytojai Jonas Avyžius (Malvinos ir Alfonso Barysų sodyboje), Pranas Raščius ir Vincas Giedra, aktorė Vaiva Mainelytė (Jaskelevičių sodyba), tačiau po žaibo iškrovos jos sodyba sudegė.

Nusileidus nuo kalno yra Merkys. Ant upės kranto yra veikianti hidrometeorolginė stotis. Merkiu labai dažnai plaukia turizmo mėgėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. Rožės Sabaliauskienės atsiminimų knygoje rašoma: „Jei ne Merkys, Grūda, Skroblus, Puvočiai nebūtų tokie gražūs ir meilūs. Tos upelės – kaimų papuošalas.“ Ten, kur Grūda įteka į Merkį, įrengta didelė stovyklavietė turistams, taip pat joje vyksta kaimo šventės. Kai būna gražios ir palankios dienos plaukimui, vakarais stovyklavietėje netrūksta vietos nei turistų palapinėms, nei laužams ar žaidimams.

Kaime bažnyčios nėra, todėl kaimo centras – medinis pastatas, su apsitrynusiu užrašu „PARDUOTUVĖ“.

XX a. pirmoje pusėje (carinės Rusijos laikais) Puvočių kaime veikė plytų gamykla – „ciegelnia“ (lenkų k. cegła – „plyta“). Puvočiuose gamindavo atsparias plytas, kurias pardavinėdavo daugiausia lenkų okupacijos metais.

Tarpukaryje Merkiu buvo nustatyta demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos. Demarkacinė siena perskyrė Puvočių kaimą (didžioji dalis buvo okupuota Lenkijos) ir jo gyventojų žemes. Jaskelevičių rekvizuotoje sodyboje buvo įkurta lenkų pasienio užkarda, kontroliavusi judėjimą tiltu per Merkį. Prie tilto buvo įkurtas kontrolinis punktas, kad palengvinti perskirto kaimo gyventojų judėjimą lauko darbų metu. Abiejų pusių neremontuojamas tiltas ilgainiui sunyko, liko tik poliai. Šio tilto išnykimas ilgainiui nuo Puvočių atribojo Anuliškes ir trauką į Merkinę, buvusį valsčiaus centrą.

„Beždžionių“ tiltas Puvočiuose.

Netoli stovyklavietės yra vienintelis Puvočių medinis lieptas, vadinamas „Beždžionių tiltu“. Juo galima gyventojams periskelti į dešinįjį Merkio krantą, kuriame taip pat yra 8 sodybų Puvočių kaimas, gyventojų vadintas Anuliškiais. Seniau, kai nebuvo liepto, vasarą žmones perkeldavo valtimis.

Senoliai sako, kad jiems jaunystėje reikėjo ganyti šimtabandes avių ir karvių bandas, tačiau dabar kaime nebėra šio vargo, nes liko vos tik kelios žalmargės.

[taisyti] Gyventojų veikla

Kiekvienais metais, Merkį „apspinta musėliautojai“ – žvejai. Kai prasideda žvejybos sezonas, į upę brenda žvejai ir traukia Merkiui būdingas žuvis: kiršlius (Thymallus thymallus), raines (Phoxinus phoxinus), strepečius (Leuciscus idus), srovines aukšles (Alburnoides bipunctatus), šapalus (Leuciscus cephalus), gružlius (Gobio gobio), ešerius (Perca fluviatilis). Taip pat galima žvejoti miškuose esančiame Trikampio ežere, apipintame legendos apie milžinus. Netoli jo yra pelkėjantis Ežeraičio ežeras (dzūk. Ažaraicis), kuriame, deja, meškerės užmesti nepavyktų. Nepamirškime, kad ir vietiniai gyventojai nesėdi rankų sudėję: Merkyje gaudo sunkiasvorius karpius ir kiršlius.

Kaimo gyventojai vietoje nesėdi: aplinkiniusoe miškuose gausu įvairių grybų, todėl jei būna derlingi grybams metai, Puvočiškiai renka voveraites, baravykus ir neša juos į supirkimo punktus, iš to pasipelnydami.

Parduotuvė ir ryšio bokštas 2006m.

[taisyti] Kita

Nuo 1983 m. Puvočiuose kasmet vyksta gamtos mokslo fakulteto studentų lauko praktika. Vilniaus Universiteto pastate yra gyvenamieji kambariai, laboratorija, didelis kiemas.