Ramučiai (Šilutė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Ramučiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Ramučiai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Šilutės rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Ramučiai (vok. Ramutten) – gyvenvietė, Šilutės rajono savivaldybėje, Mažojoje Lietuvoje, 10 km į šiaurės rytus nuo Šilutės, 5 km į vakarus nuo Gardamo. Eina keliai į Gardamą ir Šilutę. Per Ramučius teka Tenenys (Minijos kairysis intakas). Ramučių pietritinė dalis glaudžiasi prie Ramučio tvenkinio (įrengtas 1976, plotas 54 ha).
Ribojasi su Eidaičių, Kurpų, ir Žagatų kaimais.
Ramučiuose yra Šilutės Žibų pradinės mokyklos skyrius, biblioteka-filialas, evangelikų liuteronų bažnyčia, individuali pieno supirkimo įmonė, Ramučių bendruomenė.
Šiaurės vakaruose nuo Ramučių yra Ramučių gynybiniai įtvirtiniomai, vadinami „švedų pylimais“.
Ramučiai yra Ramučių rinkiminės apylinkės centras.
[taisyti] Istorija
1855 metais Ramučiuose be lietuvininkų ir vokiečių gyveno ir pora žydų tautybės žmonių.
1878-1953 veikė pradinė mokykla, 1953-1963 – septynmetė, 1963-1986 – aštuonmetė, 1986-1998 – devynmetė, nuo 1998 – pradinė.
1900 Ramučiuose pastatyta nedidelė laikina evangelikų liuteronų bažnyčia, 1929 – dabartinė (architektas – Gutknecht Kurt).
Prieš II pasaulinį karą Ramučiuose be pradinės mokyklos dar buvo pašto agentūra, vandens malūnas, parduotuvė. 1941 hitlerininkai Ramučius pervadino į Tennetal, bet po karo vėl buvo gražintas senasis pavadinimas.
Po II pasaulinio karo Ramučiuose pasikeitė gyventojai, daliai pasitraukus į vakarus, jų namuose apsigyveno atvykėliai iš gretimų Žemaitijos kaimų ir kitų Lietuvos vietovių. 1944 pradėjo veiklą pradinė mokykla, 1947 įsteigta biblioteka, 1959 – ryšių skyrius ir felšerių ir akušerių skyrius. 1950-1963 Ramučiai apylinkės centras.
1905 buvo 129, 1925 – 148, 1959 – 87, 1970 – 136, 1979 – 152, 1986 – 167, 1997 – 186 gyventojai.
[taisyti] Šaltiniai
- Ramučių evangelikų liuteronų parapijos puslapis
- Tarybų Lietuvos Enciklopedija. Vilnius. 1987.
- Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė. 2000.
