Gardamo seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gardamo seniūnija
Savivaldybė:	Šilutės rajono
Administracinis centras:	Gardamas
Plotas:	-
Gyventojai:	2390
Kaimų skaičius:	46
Seniūnas:	Tomas Balčytis
Žemėlapis

Gardamo seniūnija – Klaipėdos apskrityje, Šilutės rajono rytuose. Seniūno būstinė – Gardamo miestelyje, seniūnas – Tomas Balčytis (2005 m.). 2390 gyventojų (625 – nuo 0 iki 15 m. amžiaus, 1214 – darbingo amžiaus, 551 – pensinio amžiaus).

Gardamo seniūnija ribojasi su Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Šilutės, Saugų, Švėkšnos ir Tenenių (Šilalės rj. sav.) seniūnijomis.

Per seniūniją eina keliai į Švėkšną, Žemaičių Naumiestį, Tenenius, Grabupius. Upės: Tenenys, Šustis, Žvelesys; du tvenkiniai: Ramučių, Šylių . Miškai: Šiaudėnų, Meiželių, Būdvyčių, Meškinės ir kt.

Seniūnijoje yra Gardamo ir Šylių paštai, Gardamo ir Šylių pagrindinės mokyklos, Gardamo, Ramučių ir Šylių med. punktai ir bibliotekos, šv. Roko katalikų (statyta 1932 m.) Gardame ir Evangelikų liuteronų (1929 m.) Ramučiuose bažnyčios, paminklinis akmuo Martynui Mažvydui (pastatytas 2001 m.) Laukstėnuose, mėsos perdirbimo įmonė „Linegis“ Gardame, pieno supirkimo įmonė Ramučiuose, Meškinės ir Šiaudėnų girininkijos. Meškinės pedologinis (1988 m.) ir Šiaudėnų botaninis draustinis. Archeologiniai paminklai – Eidaičių, Žakainių, Brokorių piliakalniai, Pypliškės, Gardamo, Šylių kapinynai, XVII a.pradžios Švėkšnos dvaro stiklo dirbtuvės vieta.

Turinys

1 Didžiausios gyvenvietės
- 1.1 Kiti kaimai
2 Istorija
3 Žymūs žmonės
4 Nuorodos

[taisyti] Didžiausios gyvenvietės

Šyliai – 494 gyv.
Gardamas – 437 gyv.
Juškaičiai – 220 gyv.
Ramučiai – 154 gyv.
Žakainiai – 103 gyv.

[taisyti] Kiti kaimai

Bartininkai – 28 gyv.
Birbalai – 5 gyv.
Bliūdsukiai – 98 gyv.
Brokoriai (kaimo dalis) – 12 gyv.
Būdviečiai – 11 gyv.
Dulkiškė – 48 gyv.
Eidaičiai – 36 gyv.
Gečiai – 12 gyv.
Girininkai (kaimo dalis) – 30 gyv.
Gnybalai (kaimo dalis) – 12 gyv.
Gudiškė – 12 gyv.
Jauniai – 27 gyv.
Jokūbiškė – 36 gyv.
Kadagiškiai (kaimo dalis) – 0 gyv.
Kukuiliškė – 14 gyv.
Kurpai – 20 gyv.
Laukstėnai – 49 gyv.
Lydalės – 7 gyv.
Meiželiai – 0 gyv.
Meškinė – 97 gyv.
Nausėdai – 23 gyv.
Pašiaudis – 16 gyv.
Pašiliškiai – 34 gyv.
Pašusčiai – 12 gyv.
Pempiškiai – 16 gyv.
Pypliškė – 47 gyv.
Pūzraviečiai – 17 gyv.
Ramoniškiai – 7 gyv.
Ramuva – 1 gyv.
Rimženčiai (kaimo dalis) – 6 gyv.
Snukaliai (kaimo dalis) – 1 gyv.
Šiaudėnai I – 52 gyv.
Šiaudėnai II – 25 gyv.
Šilgaliai – 39 gyv.
Ūta – 7 gyv.
Užlaukė – 47 gyv.
Užpjauniai – 5 gyv.
Užtenenis – 25 gyv.
Voveriai – 9 gyv.
Žagatai – 17 gyv.
Žiogai – 22 gyv.

[taisyti] Istorija

XIV a. Gardamo seniūnijos teritorija stipriai nukentėjo nuo kryžiuočių antpuolių. Jų kronikos mini, kad 1304 m. jie sunaikinę Gardamą. XIV a. pabaigoje ši apylinkė buvo tapusi dykra, tik po Melno taikos (1422 m.), likusi prie Prūsijos pasienio, vėl buvo pradėta apgyvendinti iš naujo.

Beveik visa dabartinė seniūnijos teritorija vystėsi kaip Kvėdarnos valstybinio dvaro dalis. 1561 m. Valakų inventoriuje įvardijama kaip Gardamo vaitystė, kuriai priklausė trys apylinkės: Gardamo, Vanagių bei Juodžių, kuriuose buvo 91 sodyba.

1864 – 1904 m. draudžiamą lietuvišką spaudą Gardamo apylinkėse platino knygnešiai J. Freitakas, kunigas P. Grigaliūnas ir kiti. Iki 1912 m. seniūnijos teritorijoje (Voverių kaime) buvo sienos perėjimo punktas.

Po II-o Pasaulinio karo Gardamo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. – Kęstučio) apygardos, Geležinio Vilko būrio partizanai. Sovietmečiu seniūnijos gyventojai daugiausia dirbo Ramučio ir Šylių tarybiniuose ūkiuose bei Meškinės girininkijos bei Šiaudėnų meistrystės miškų ūkiuose.

Nuo XIX a. antros pusės iki 1950 m priklausė Naumiesčio valsčiui, nuo 1950 m. – Gardamo apylinkei. Sovietmečiu keletas kaimų, buvusių Švėkšnos valsčiuje (Bliūdsukiai, Būdviečiai, Meiželiai, Pempiškiai, Pūzraviečiai, Šiaudėnai II, Ūta) ir Klaipėdos krašte (Eidaičiai, Gnybalai, Kurpai, Pašiliškiai, Ramučiai, Žagatai), buvo prijungti prie Gardamo apylinkės.