Rožančius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rožančius, rožinis – meditacinė Romos krikščionių malda, apmąstant svarbiausias tikėjimo paslaptis.
Įvadinė dalis – 1 k. Tėve mūsų, 3 Sveika Marija, 1 Garbė Dievui Tėvui.
- Pirmoji – džiaugsmingoji dalis,
- Antroji skausmingoji dalis,
- Trečioji garbingoji dalis.
Skaičiavimas dažnai lengvinamas naudojant karoliukus, suvertus į grandinėlę (kuri irgi vadinama rožiniu arba rožančiumi): tarp pirštų laikomas atitinkamą maldos dalį žymintis karoliukas ir (ją baigus) einama prie kito.