Tėve mūsų
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tėve mūsų, Viešpaties malda – labiausiai žinoma bei paplitusi krikščionių malda. Ji užrašyta Biblijos Naujajame Testamente, Evangelijoje pagal Matą, 6 skyriuje, nuo 9 iki 13 eilutės bei Evangelijos pagal Luką 11 skyriuje, nuo 2 iki 4 eilutės. Pagal Mato evangeliją, Jėzus šią maldą pateikė kaip pavyzdį, kuriuo turime sekti („Melskitės taip...“), pagal Luko – kaip pačią maldą („Kai meldžiatės, sakykite...“). Šią maldą yra kalbėjęs ir Kristus, kurios jis išmokė savo mokinius būtent taip kreiptis į Dievą Tėvą.
Katalikiška maldos teksto versija:
'Tėve mūsų, kuris esi danguje,
teesie šventas tavo vardas,
teateinie tavo karalystė,
teesie tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
bet gelbėk mus nuo pikto'.Amen
[taisyti] Katalikiška maldos interpretacija
- Tėve. Toks kreipimasis judaizme laikomas neįprastu familiarumu, esąs netoli šventvagystės. Krikščionybėje Dievas suvokimas kaip artimas asmuo, krikščionis – ne tik savo Viešpaties (taip pat pono) tarnas, bet ir Dievo vaikas.
- Mūsų – vartojama daugiskaita, kadangi besimeldžiantis kreipiasi ne tik į savo, bet ir visos žmonijos Tėvą.
- Kuris esi danguje – Tas, kuris yra Danguje ir amžinai egzistuoja, esti (pasak Šliogerio – Dievas yra Esmas). Dievas – nežemiškas, nepasiekiamas, neišmatuojamas ir begalinis.
- Teesie šventas tavo vardas – tebūnie garbinamas. Šia fraze pabrėžiamas ne Dievo vardo šventumas, o tai, kad Viešpats turi būti garbinamas, šlovinamas. Tai kartu ir aliuzija į Šventą Raštą, kuriame kalbama apie angelus bei arkangelus, kurie kartu su cherubinų bei serafimų chorais garbina Dievą žodžiais giedodami „Šventas, šventas, šventas...“ (plačiau žr. Sanctus).
- Teateinie tavo karalystė – antrojo Kristaus atėjimo laukimas ir kartu kvietimas, kuris sietinas ir su Pasaulio pabaigos, Paskutiniojo teismo diena.
- Teesie Tavo valia kaip danguje taip ir žemėje – prašoma, kad Viešpaties valia įsivyrautų žemėje (lygiai taip kaip ir yra Danguje). Žmogus, turįs laisvą valią, save skatina veikti pagal Dievo valią.
- Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien – to, kas reikalinga tik šiam momentui (šian dienan, šiandieną). Nereikia rūpintis ateitimi, kaupiant žemiškus turtus, kadangi krikščionio gyvenimas turėtų būti nukreiptas visai kita linkme. Viešpaties maldoje tikintis žmogus teigia sutinkąs, jog Dievo planai išsipildytų tiek Žemėje, tiek ir už jos ribų. Jis prašo Dievo fizinės galimybės gyventi.
- Ir atleisk mums mūsų kaltes kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams – besimeldžiantis prašo sąlyginio savo kaltės atleidimo (atleisti kaltes tiek ir tokiu laipsniu, kokiu tikintysis atleidžiam jam kitų padarytas skriaudas).
- ir neleisk mūsų gundyti – atsižvelgiant į anksčiau minimus dalykus, prašoma apsaugoti nuo žemiškųjų vertybių sureikšminimo žmogaus gyvenime, nutolstant nuo Dieviškosios valios vykdymo ir kreipiant dėmesį į amžinąsias vertybes.
- bet gelbėk mus nuo pikto – turima omennyje piktoji dvasia (velnias), priešinga būtybė Dievui. Tikima, kad Dievo valios vykdymas padės išvengti neigiamos velnio įtakos net jei ir bus patenkama į pagundos situaciją.
- Amen – hebrajų kalba reiškia „Tikra tiesa“. Amen yra žinomas ir kituose senuosiuose religiniuose raštuose, Indijoje – kaip Om. Reiškia išsipildymo troškimą, tikėjimą (maldos) žodžių galia, išsakytų žodžių, teiginių patvirtinimą, afirmavimą.
[taisyti] Katalikų bažnyčioje
Aprobuota „Tėve mūsų“ malda lotynų kalba skamba taip:
- Pater noster, qui es in caelis
- sanctificetur nomen tuum;
- Adveniat regnum tuum.
- Fiat voluntas tua
- sicut in caelo et in terra
- Panem nostrum quotidianum da nobis hodie.
- Et dimitte nobis debita nostra,
- sicut et nos dimittimus debitoribus nostris.
- Et ne nos inducas in tentationem;
- sed libera nos a malo.
- Amen.
[taisyti] Nuorodos
- Maldos interpretacijos, Katalikų Bažnyčios Katekizmas lcn.lt
- Paminėjimas Evangelijoje pagal Luką ir pagal Matą
