Romaldas Misiukevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Romaldas Misiukevičius (1947 m. kovo 26 d. Strazdų k. (Marijampolės raj.) – choro dirigentas ir pedagogas.

[taisyti] Biografija

1963 – 1967 m. choro dirigavimo mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje-technikume (dėst. Vytautas Blūšius), 1967 – 1972 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. Rimtautas Kašponis). 1980 – 1983 m. choro dirigavimo žinias gilino Leningrado Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatorijos neakivaizdinėje asistentūroje-stažuotėje (prof. A. Michailovo klasė). Studijas baigdamas parengė koncertines programas su Leningrado konservatorijos choro studija ir Vilniaus vyrų choru „Varpas" – vieši koncertai vyko Leningrade ir Vilniuje.

Nuo 1972 m. kurį laiką dėstė Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, o pašauktas į sovietų karinę tarnybą, vadovavo karių vokaliniam ansambliui Vilniuje.

1973 – 1974 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedros dėstytojas ir akademinio mišriojo choro chormeisteris.

Nuo 1974 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo 1977 m. – Kultūros fakulteto prodekanas, 1986 – 1988 m. – Choro dirigavimo katedros vedėjas, vadovavo Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus merginų choro studijai.

Nuo 1988 m. kurį laiką buvo Lietuvos valstybinio jaunimo simfoninio orkestro direktorius Vilniuje ir Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo 1990 m. – docentas. 1992 m. išrinktas Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto Choro dirigavimo katedros vedėju, vadovavo šios katedros choro studijai, 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei parengė merginų chorą.

Per visą pedagoginio darbo laiką parengė per 50 choro dirigentų, kurių dalis tapo žinomais chorų vadovais ir pedagogais. 1986 m. parengė Klaipėdos fakultetų Choro dirigavimo katedrai „Choro dirigavimo programą“, sudarė Juozo Karoso dainų rinkinius: „Dainos vaikams“ (1992 m.), „Kūriniai chorams" (1998 m.), redagavo K. V. Banaičio, M. K. Čiurlionio ir kitų autorių vokalinius kūrinius.

Be pedagoginės veiklos, aktyviai reiškiasi kaip dirigentas praktikas. 1974 m. Klaipėdos gamybiniame susivienijime „Trinyčiai“ suorganizavo moterų chorą, kurį parengė respublikinėms dainų šventėms ir chorų sąskrydžiams. 1976 m. I Stasio Šimkaus konkurse choras tapo laureatu, o 1977 m. respublikiniame konkurse „Dainuoja darbo Lietuva“ pelnė antrąją vietą. 1981 – 1988 m. vadovavo Vakarų laivų remonto įmonės Klaipėdoje moterų chorui „Deimena" (1987 m.). Choras iš viso surengė apie 200 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dainavo Maskvoje, Leningrade N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos salėje kartu su šios mokslo įstaigos kameriniu orkestru atliko Franco Šuberto Mišias G-dur), Kirove, Jaltoje, Kaliningrade ir kitur. 1985 m. respublikinės dainų šventės konkurse Vilniuje „Deimena“ pelnė geriausio moterų choro vardą Lietuvoje, gražiai pasirodė tarptautiniame chorų konkurse „Tallinn-88“.

1989–1992 m. vadovavo Kauno technologijos universiteto akademiniam mišriajam chorui „Jaunystė“. Sustiprino kolektyvą, parengė naujų kūrinių programų ir suruošė apie 60 koncertų. 1992 m. „Jaunystė“ Kauno filharmonijos salėje koncertu pažymėjo savo gyvavimo 65-metį. Tada pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjo Broniaus Budriūno kantata „Tu Vilniuj pasilik, valdove“, taip pat atliktos ir F. Šuberto Mišios G-dur. „Jaunystė“ B. Budriūno kantatą atliko ir Klaipėdoje – lietuvių išeivijos chorinės muzikos konferencijos dalyviams, koncertavo VII Pasaulio lietuvių mokslo ir kultūros simpoziumo dalyviams Kauno Vytauto Didžiojo universiteto salėje, 1991 m. dalyvavo tarptautinėje dainų šventėje Taline „Bridges of Song“ ir studentų dainų šventėje „Gaudeamus-XI“ Rygoje, gastroliavo Skandinavijos šalyse – Švedijoje, Norvegijoje (gastrolių metu Trondheime dirigavo F. Šuberto Mišias G-dur – atliko „Jaunystės“ choras ir minėto miesto kamerinis orkestras) ir Danijoje.

R. Misiukevičius suorganizavo buvusių „Jaunystės“ choristų kolektyvą ir kartu su studentais 1996 m. balandžio 25 d. bei balandžio 27 d. Kauno filharmonijoje ir Muzikiniame teatre surengė „Jaunystės“ 70-mečio jubiliejinius koncertus. Su šiuo choru parengė ir dirigavo A. Dambrausko „Maldą už Tėvynę“ ir R. Thompsono kantatą „Virginijos kelionės“.

1993–1994 m. chorvedys vadovavo Kauno mokytojų namų mišriajam chorui „Šilelis“, 1995 m. Kaune subūrė mišrųjį chorą „Kamertonas“.

1993–1998 m. – Kauno Įgulos bažnyčios mišriojo choro vadovas (1997 m. kolektyvas pasivadino „Cantate“ vardu). Choras ne tik giedojo bažnyčiose, bet ir dalyvavo miesto kultūros renginiuose, koncertavo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Plungėje, Gargžduose, Kelmėje, Rokiškyje (iš viso surengė apie 300 koncertų).

1994 m. pirmas iš Lietuvos kolektyvų dalyvavo Šv. Mišiose Šv. Petro Bazilikoje Vatikane, koncertavo popiežiaus Jono Pauliaus II rezidencijoje, Šv. Mišių metu giedojo Lietuvių koplyčioje (Šv. Mišias aukojo Kauno Įgulos bažnyčios rektorius Ričardas Mikutavičius ir Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos rektorius A. Bartkus).

1996 m. choras koncertavo Austrijoje, 1997 m. – Norvegijoje – Trondheimo miesto įkūrimo 1000-mečio proga, dainavo ir Švedijoje – Stockholme. Dirigentas chorą parengė 1994 m. – I ir 1998 m. – II Pasaulio lietuvių dainų šventėms Kaune ir Vilniuje. Choro koncertų programose buvo nemaža giesmių, mišių, dainų ir kantatų. Tai M. K. Čiurlionio kantata „De profundis“, Jozefo Haidno kantata „Saulės sugrįžimas“, Th. Dubois oratorija „Septyni Kristaus žodžiai“, chorai iš Georgo Frydrycho Hendelio oratorijos „Mesijas“ ir Džiuzepės Verdi operų, Volfgango Amadėjaus Mocarto „Ave verum“, O. Kozlovskio „Requiem“, Juozo Stankūno ir A. H. Rosewigo mišios ir kt.

R. Misiukevičius – Klaipėdos ir Kauno miestų, 1990 m. tautinės dainų šventės Vilniuje, 1991 m. Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus-XI“ Rygoje ir 1995 m. „Gaudeamus-XH“ Tartu dirigentas, chorų konkursų žiuri narys ir konsultantas.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.